Kiaušidžių darinių diferencinė diagnostika (marekriai) – Ca125; Ca19-9; Ca72-4, karcinoembrioninis antigenas

Kiaušidžių vėžio žymuo (Ca 125) – pagrindinis kiaušidžių vėžio laboratorinis žymuo, labai tinkamas profilaktikai. Tyrimas svarbus įvertinant operacinio gydymo sėkmę ir sekant ligos eigą. Rodiklio koncentracija tuo didesnė, kuo didesnis navikas ar jo metastazės. Rodiklis gali padidėti ir sergant gerybinėmis ginekologinėmis ligomis. Tyrimą svarbu atlikti moterims, kurių šeimose yra sergančių krūties ar kiaušidžių vėžiu. Kiaušidžių vėžio žymens rodiklio koncentracijos mažėjimas yra siejamas su teigiamu gydymo poveikiu. Kiaušidžių vėžio žymens kiekis kraujyje taip pat padidėja sergant gimdos kaklelio, storosios žarnos, krūties ir plaučių vėžiu.

Kasos vėžio žymuo (Ca 19-9) – pagrindinis kasos vėžio rodiklis, pasižymintis net 80 proc. tikslumu. Esant kasos vėžiui, rodiklio koncentracija kraujyje tiesiogiai siejasi su naviko dydžiu ir stadija (jeigu navikas didesnis, bus didesnė ir CA-19-9 reikšmė). Atliekant šį tyrimą kartu su karcinoembrioninio antigeno (CEA) tyrimu bei nustačius abiejų rodiklių padidėjimą, galima įtarti tulžies puslės, storosios žarnos bei skrandžio vėžį ar vėžio metastazes kepenyse. Šis vėžio žymuo taip pat naudojamas stebėti ginekologinių (krūtų, kiaušidžių) vėžių gydymui ir pasikartojimui.

Skrandžio vėžio žymuo (Ca 72-4) – geriausias skrandžio vėžio laboratorinis rodiklis. Rodiklio kiekis kraujyje tiriamas sekant skrandžio vėžio eigą, vertinant atsaką į gydymą, operacijos radikalumą. Gydytojai, siekdami kuo tikslesnių ir jautresnių tyrimo rezultatų, rekomenduoja vienu metu atlikti trijų vėžio žymenų tyrimus – skrandžio vėžio žymenį (Ca 72-4), kasos vėžio žymenį (Ca 19-9) ir karcinoembrioninio antigeno (CEA).

Skrandžio vėžio žymuo (Ca 72-4) dažnai derinamas su kiaušidžių vėžio žymeniu (Ca 125), norint patvirtinti diagnozę ir vertinti kiaušidžių vėžio eigą. Matuojamas, kuomet kitais tyrimais jau diagnozuotas vėžys.

Karcinoembrioninis antigenas (CEA) – glikoproteinas, kurį išskiria vaisiaus virškinamojo trakto ląstelės. Tyrimas yra svarbus diagnozuojant piktybinius susirgimus, tačiau jis nėra atliekamas vienas. Jo rodikliai gali būti padidėję esant kasos, krūties, gimdos kaklelio, tam tikros rūšies kiaušidžių, plaučių bei prostatos vėžiams. Karcinoembrioninis antigenas itin svarbus sekant storosios žarnos ir skrandžio vėžio eigą bei galimas metastazes kepenyse ir kauluose.

Karcinoembrioninio antigeno kiekiai didėja dėl rūkymo bei nevėžinių ligų atvejais – infekcijos, uždegiminės žarnyno ligos, pneumonija, opinis kolitas, kepenų cirozė ir kt.