Pasaulyje kasmet diagnozuojama daugybė krūties vėžio atvejų. Sergamumas krūties vėžiu Lietuvoje per tris dešimtmečius padidėjo pustrečio karto. Echoskopinio tyrimo metu vertinama ne tik krūtų būklė, nepageidaujami dariniai, bet ir limfmazgiai, todėl reguliari patikra padės anksti nustatyti ligą ir laiku pradėti gydymą. Ankstyvosios stadijos krūties vėžys gali būti visiškai išgydomas. Radvilų klinikoje Kaune krūtų echoskopiją atlieka ilgametę darbo patirtį turintys gydytojai radiologai echoskopuotojai – Rimantas Uktveris ir Gintarė Stončiūtė Balnienė bei gydytoja krūtų onkochirurgė Daiva Čepulienė.
Kada rekomenduojama atlikti krūtų echoskopiją?
- Tiek moterims ir tiek vyrams nuo 25 metų amžiaus ir vyresniems rekomenduojama šį tyrimą atlikti profilaktiškai kartą per metus.
- Planuojant nėštumą
- Planuojantis plastinę krūtų operaciją
- Esant gerybinėms krūtų ligoms, pvz. cistoms.
- Krūties echoskopija dažniausiai atliekama siekiant išsiaiškinti, ar apčiuopos metu pastebėtas ar mamografijos tyrimo metu nustatytas darinys nėra piktybinis
- Patikslinimui po mamografijos, pažastų limfmazgiams įvertinti
- Pradedant ar ilgą laiką vartojant kontraceptikus, pakaitinę hormonų terapiją
Krūtų ligos
Sklerozuojanti adenozė. Šiai būklei būdingas perteklinis krūties audinio augimas, dažnai sukeliantis jos skausmą. Nors tokie pokyčiai yra mikroskopiniai, mamogramose jie gali būti matomi kaip kalcifikacija ir sudaryti guzelius.
Fibrocistiniai pakitimai. Tai neskausmingi ir skausmingi gumbeliai ar sukietėjimai krūtyse, kintantys menstruacinio ciklo metu. Paprastai juos sukelia hormoninės priežastys. Tiksliai diagnozei nustatyti atliekama mamografija, krūties echoskopija ir citologinis tyrimas.
Mastitas – Tai krūties uždegimas, galintis atsirasti žindymo laikotarpiu, kuomet susilaiko pienas ir prasideda infekcija. Jam būdingas stiprus skausmas krūties srityje, sukietėjimas, odos paraudimas, aukšta temperatūra ir drebulys. Nelaktacinio pobūdžio mastitas paprastai atsiranda moterims po spindulinės terapijos, sergančioms cukriniu diabetu arba patiriančioms didelį stresą.
Abscesas – Tai krūtų uždegimas, kuris atsiranda negydant mastito. Jį sukelia bakterijos. Pūliai ar skystis, kuris kaupiasi audiniuose ar organuose dėl uždegimo.
Mastopatija – gerybinė krūties būklė, kuriai būdingi spenelių ir krūties audinių pokyčiai. Tai gana dažna būklė ir dažniausiai pasireiškia moterims reprodukcinio amžiaus laikotarpiu.
Fibroadenoma – gerybinė krūties būklė, kuriai būdingi krūties audinių pokyčiai: kieti, lygūs, tvirti gerybiniai dariniai. Tai yra dažna būklė, ypač jaunesnėms 15–30 metų moterims, ir daugumai atvejų nesukelia didelių rūpesčių dėl savo gerybinio pobūdžio. Fibroadenomos paprastai būna neskausmingos. Jos neišnyksta savaime, todėl gali būti šalinamos chirurginiu būdu. Fibroadenomos gali padidėti nėštumo ar maitinimo metu.
Krūtų skausmas gali būti susijęs su krūties audinio patinimu menstruacinio ciklo metu, todėl, dažnu atveju, gali būti hormoninis. Jaunesnėms moterims skausmas pasireiškia ovuliacijos metu ir tęsiasi iki menstruacinio ciklo pradžios. Jis gali būti juntamas tik vienoje krūtyje arba pažastų srityje ir būti spinduliuojantis. Taip pat skausmas gali būti skirtingo intensyvumo – vos juntamas arba itin stiprus. Kitos galimos jo priežastys: infekcija, trauma, cistos krūtyje.
Cistos – Tai skysčiu užpildyti dariniai, išsivystantys krūties audinyje. Dažniau cistos atsiranda vyresnio amžiaus moterims. Jos padidėja, tampa jautrios ir skausmingos prieš pat menstruacijas. Cistos gali būti minkštos arba kietos. Dariniai, esantys prie krūties paviršiaus, gali jaustis kaip didelės pūslės, kurių išorė lygi, o vidus užpildytas skysčio. Tačiau giliai esančios cistos gali jaustis kaip kieti gumbeliai. Cistos gali būti gerybinės (ne vėžinės) ir dažniausiai yra nekenksmingos. Tačiau kai kuriais atvejais jos gali sukelti diskomfortą arba reikalauti medicininio bei chirurginio dėmesio.
Riebalų nekrozė. Tai būklė, kai krūties audinyje susidaro neskausmingi, apvalūs, tvirti guzeliai, atsirandantys dėl įvairių riebalinių ląstelių pažeidimų. Riebalų nekrozė dažniausiai pasireiškia moterims, turinčioms labai dideles krūtis arba po traumos. Šie guzeliai nėra piktybiniai ir nedidina vėžio rizikos. Tačiau jie gali atsirasti po lumpektomijos arba spinduliuotės, gautos ankstesnio vėžio gydymo metu.
Palyginti su mamografija, krūtų ultragarso tyrimas yra saugesnis. Mamografijai naudojami rentgeno spinduliai, todėl negalima atlikti tyrimo besilaukiančioms pacientėms, jis nėra itin efektyvus jauno amžiaus pacientėms dėl tankesnio liaukinio audinio.
KRŪTŲ ECHOSKOPIJOS KAINOS |
€ |
| Krūtų ir pažastų limfmazgių echoskopija | 70 |
| Pirminė gydytojo krūtų chirurgo-mamologo konsultacija atliekant ultragarsinį tyrimą (Med. M. Dr. Daiva Čepulienė) | 210 |
Gydytojai
Med. Dr. Rimantas Uktveris
Radiologas
Doc. Med. m. dr. Daiva Čepulienė
Krūtų chirurgas-mamologas
GINTARĖ STONČIŪTĖ – BALNIENĖ
Radiologas
Med. Dr. Rimantas Uktveris
Kalbos: Lietuvių, anglų, rusų
Darbo laikas: Kas antras pirmadienis 17:00-19:00
Mokslinių tyrinėjimų ir domėjimosi sritys: pediatrinė ultragarsinė diagnostika, intervencinės diagnostinės ir gydomosios procedūros ultragarso kontrolėje.
Gydytojo paslaugos
Atlieka šiuos echoskopinius tyrimus:
- Neurosonografijas;
- Kūdikių klubų echoskopinius tyrimus;
- Išplėstinius echoskopinis ištyrimas moterims pilviniu davikliu (skydliaukės, krūtų ir pažasties limfmazgių, kepenų, tulžies pūslės, kasos, inkstų, antinksčių, šlapimo pūslės);
- Išplėstinius echoskopinis ištyrimas vyrams pilviniu davikliu (skydliaukės, kepenų, tulžies pūslės, kasos, antinksčių, inkstų, šlapimo pūslės, prostatos);
- Pilvo ir urogenitalinės sistemos organų echoskopijas (kepenų, kasos, tulžies pūslės, blužnies, inkstų, antinksčių, šlapimo pulsės, prostatos vyrams, paraaortinių limfmazgių);
- Pilvo aortos echoskopijas;
- Hepatopankreatinės sistemos (pilvo organų) echoskopijas – (kepenų, kasos, tulžies pūslės);
- Urogenitalinės sistemos echoskopijas pilviniu davikliu (inkstų, antinksčių, šlapimo pūslės, prostatos* (vyrams*);
- Skydliaukės ir kaklo limfmazgių arba seilių liaukų ir kaklo limfmazgių echoskopijas;
- Krūtų ir pažastų limfmazgių echoskopijas;
- Vieno organo arba vieno smulkaus darinio arba vienos srities minkštųjų audinių echoskopijas;
- Kaklo kraujagyslių (arterijų) echoskopijas;
- Vaikų pilvo organų echoskopijas (kepenų, kasos, tulžies, blužnies);
- Vaikų pilvo organų ir šlapimo sistemos organų echoskopijas (kepenų, kasos, tulžies, blužnies, inkstų, šlapimo pūslės);
- Periferinių limfmazgių echoskopijas (kaklo, viršraktikaulinių, poraktikaulinių, pažastų, kirkšnų);
- 1-os srities limfmazgių echoskopija;
- Abiejų kojų paviršinių venų echoskopija;
- Abiejų kojų giliųjų ir paviršinių venų echoskopija;
- Skydliaukės mazgo biopsiją su ištyrimu skystoje terpėje;
- Sąnarių echoskopijas.
Biografija
Vaikų ligų gydytojas, gydytojas echoskopuotojas, LSMUL Gydytojų podiplominių studijų – kursų „Klinikinė ir intervencinė echoskopija“ vadovas.
MPL-00351 Vaikų ligų gydytojas
Stažavosi Vokietijoje. Tarptautinių kongresų Amsterdame, Kaire, Vienoje, Tel Avive dalyvis.
Daktaro disertacija: „Ultragarsinio tyrimo reikšmė vaikų šlapimo organų infekcijos diagnostikai“.
Lietuvos ultragarsinės diagnostikos asociacijos valdybos narys;
Lietuvos Radiologų draugijos narys;
Lietuvos pediatrų draugijos narys.
Registruokis konsultacijai arba susisiek
Doc. Med. m. dr. Daiva Čepulienė
Kalbos: Lietuvių, anglų ir rusų
Darbo laikas: Kintantis
Gydytojo paslaugos
Gydytojos specializacijos sritys:
- Diagnozuoja gerybines, ikivėžines ir piktybines krūtų ligas;
- Rekomenduoja tolesnį tyrimų ir gydymo planą;
- Atlieka krūtų echoskopijas;
- Atlieka krūtų darinių punkcijas;
- Atlieka laboratorinius krūtų vėžio markerių tyrimus;
- Atlieka krūtų operacijas.
Biografija
2013 m. įgyta mokslų daktaro kvalifikacija. Mokslinio darbo tema tiesiogiai susijusi su krūtų ligomis.
2009 07 14 įgyta krūtų onkochirurgo specializacija.
2008 09 09 – 2009 07 14 Studijos tema Krūtų onkochirurgija Kauno medicinos universiteto Chirurgijos klinikoje.
1993 – 1999 m. Aukštasis išsilavinimas Studijos Kauno Medicinos Universitete kur baigė medicinos studijų programą ir įgijo medicinos gydytojo kvalifikaciją.
Mokslinių straipsnių autorė.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto lektorė.
Skaito pranešimus tarptautinėse ir nacionalinėse konferencijose.
Vadovauja rezidentų, studentų moksliniams ir magistriniams darbams.
Dėsto Lietuvos sveikatos mokslų universitete studentams, rezidentams, gydytojams kursantams.
MPL-07080 (Gydytojas chirurgas)
Registruokis konsultacijai arba susisiek
GINTARĖ STONČIŪTĖ – BALNIENĖ
Kalbos: Lietuvių ir anglų
Darbo laikas: KINTANTIS
Po rezidentūros baigimo gydytojos radiologės karjerą pradėjo ir tęsia Lietuvos sveikatos mokslų univeriteto ligoninėje Kauno klinikose. Šiuo metu pagrindinės veiklos sritys: kardiovaskulinės sistemos kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tyrimai, suaugusių pilvo organų, urogenitalinės sitemos organų, krūtų, skydliaukės, kaklo kraujagyslių ultragarsiniai tyrimai.
Gydytoja yra Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Radiologijos klinikos lektorė, dėsto medicinos studentams bei rezidentams
Gydytojo paslaugos
Diagnozuoja ir gydo šias ligas:
- Pilną moters echoskopinį ištyrimą (skydliaukės, krūtų bei pažastų limfmazgių, pilvo organų bei urogenitalinės sistemos organų ištyrimas);
- Vyro pilną echoskopinį ištyrimą (skydliaukės, pilvo organų bei urogenitalinės sistemos ištyrimas);
- Vieno organo echoskopiją (pvz., tik blužnies arba tik kepenų);
- Kojų, rankų kraujagyslių tyrimą (venų);
- Skydliaukės echoskopiją;
- Hepatopankreatinės sistemos echoskopiją (tulžies pūslės, kasos, kepenų);
- Kaklo kraujagyslių echoskopiją (arterijų);
- Aortos echoskopiją;
- Periferinių limfmazgių echoskopiją (kaklo, pažastų, virš-/poraktikaulinių, kirkšnų limfmazgių);
- Pilvo organų echoskopiją (kepenys, tulžies pūslė, kasa, blužnis);
- Krūtų echoskopiją;
- Urogenitalinės sistemos echoskopiją (inkstai, antinksčiai, šlapimo pūslė, gimda, kiaušidės (mot.), prostata (vyr.));
- Seilių liaukų echoskopiją;
- Minkštųjų audinių echoskopiją.
Biografija
2014 metais Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) baigtos medicinos studijas, po kelių metų baigtos ir radiologijos rezidentūros studijos.
VšĮ, „Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos”
MPL-23169 (Gydytojas radiologas)
- Conference of European Society of Gastrointestinal and Abdominal Radiology (Graikija, 2017).
- Klubų vystymosi displazijos šiuolaikinė diagnostika (Lietuva, 2017).
- 7th Baltic Congress of Radiology (Lietuva, 2018).
- 3rd International Conference on Functional Renal Imaging (Jungtinė Karalystė, 2019).
- ESTI-Fleischner Joint Meeting (Prancūzija, 2019).
- Arterinė hipertenzija 2020: nauji iššūkiai (Lietuva, 20202).
- Covid-19 pandemija ir širdies, kraujagyslių ligų aspektai (Lietuva, 2020).
- Vidaus ligų aktualijos (Lietuva, 2020).
- Junior ESGAR Summer School (Portugalija), Training Course on Implementation of PET/CT in Management of Non-Communicable Diseases (Talinas).
Registruokis konsultacijai arba susisiek
Kviečiame kreiptis į ,,Radvilų kliniką“, jeigu Jums reikalinga krūtų echoskopija. Mūsų klinikoje dirbantys specialistai pasirūpins efektyviu sveikatos problemų šalinimu. Gydytojų paslaugos teikiamos visiškai anonimiškai, atsižvelgiant į paciento pageidavimus, ir atliekant visus būtinus tyrimus.
