Pasaulyje kasmet diagnozuojama daugybė krūties vėžio atvejų. Sergamumas krūties vėžiu Lietuvoje per tris dešimtmečius padidėjo pustrečio karto. Echoskopinio tyrimo metu vertinama ne tik krūtų būklė, nepageidaujami dariniai, bet ir limfmazgiai, todėl reguliari patikra padės anksti nustatyti ligą ir laiku pradėti gydymą. Ankstyvosios stadijos krūties vėžys gali būti visiškai išgydomas. Radvilų klinikoje Kaune krūtų echoskopiją atlieka ilgametę darbo patirtį turintis gydytojas radiologas echoskopuotojas Rimantas Uktveris bei gydytoja  krūtų onkochirurgė Daiva Čepulienė. 

Kada rekomenduojama atlikti krūtų echoskopiją? 

• Tiek moterims ir tiek vyrams nuo 25 metų amžiaus ir vyresniems rekomenduojama šį tyrimą atlikti profilaktiškai kartą per metus.
• Planuojant nėštumą
• Planuojantis plastinę krūtų operaciją
• Esant gerybinėms krūtų ligoms, pvz. cistoms. 
• Krūties echoskopija dažniausiai atliekama siekiant išsiaiškinti, ar apčiuopos metu pastebėtas ar mamografijos tyrimo metu nustatytas darinys nėra piktybinis
• Patikslinimui po mamografijos, pažastų limfmazgiams įvertinti
• Pradedant ar ilgą laiką vartojant kontraceptikus, pakaitinę hormonų terapiją

Krūtų ligos

Sklerozuojanti adenozė. Šiai būklei būdingas perteklinis krūties audinio augimas, dažnai sukeliantis jos skausmą. Nors tokie pokyčiai yra mikroskopiniai, mamogramose jie gali būti matomi kaip kalcifikacija ir sudaryti guzelius.

Fibrocistiniai pakitimai. Tai neskausmingi ir skausmingi gumbeliai ar sukietėjimai krūtyse, kintantys menstruacinio ciklo metu. Paprastai juos sukelia hormoninės priežastys. Tiksliai diagnozei nustatyti atliekama mamografija, krūties echoskopija ir citologinis tyrimas.

Mastitas – Tai krūties uždegimas, galintis atsirasti žindymo laikotarpiu, kuomet susilaiko pienas ir prasideda infekcija. Jam būdingas stiprus skausmas krūties srityje, sukietėjimas, odos paraudimas, aukšta temperatūra ir drebulys. Nelaktacinio pobūdžio mastitas paprastai atsiranda moterims po spindulinės terapijos, sergančioms cukriniu diabetu arba patiriančioms didelį stresą.

Abscesas – Tai krūtų uždegimas, kuris atsiranda negydant mastito. Jį sukelia bakterijos. Pūliai ar skystis, kuris kaupiasi audiniuose ar organuose dėl uždegimo. 

Mastopatija – gerybinė krūties būklė, kuriai būdingi spenelių ir krūties audinių pokyčiai. Tai gana dažna būklė ir dažniausiai pasireiškia moterims reprodukcinio amžiaus laikotarpiu.

Fibroadenoma – gerybinė krūties būklė, kuriai būdingi krūties audinių pokyčiai: kieti, lygūs, tvirti gerybiniai dariniai. Tai yra dažna būklė, ypač jaunesnėms 15–30 metų moterims, ir daugumai atvejų nesukelia didelių rūpesčių dėl savo gerybinio pobūdžio. Fibroadenomos paprastai būna neskausmingos. Jos neišnyksta savaime, todėl gali būti šalinamos chirurginiu būdu. Fibroadenomos gali padidėti nėštumo ar maitinimo metu. 

Krūtų skausmas gali būti susijęs su krūties audinio patinimu menstruacinio ciklo metu, todėl, dažnu atveju, gali būti hormoninis. Jaunesnėms moterims skausmas pasireiškia ovuliacijos metu ir tęsiasi iki menstruacinio ciklo pradžios. Jis gali būti juntamas tik vienoje krūtyje arba pažastų srityje ir būti spinduliuojantis. Taip pat skausmas gali būti skirtingo intensyvumo – vos juntamas arba itin stiprus. Kitos galimos jo priežastys: infekcija, trauma, cistos krūtyje.

Cistos – Tai skysčiu užpildyti dariniai, išsivystantys krūties audinyje. Dažniau cistos atsiranda vyresnio amžiaus moterims. Jos padidėja, tampa jautrios ir skausmingos prieš pat menstruacijas. Cistos gali būti minkštos arba kietos. Dariniai, esantys prie krūties paviršiaus, gali jaustis kaip didelės pūslės, kurių išorė lygi, o vidus užpildytas skysčio. Tačiau giliai esančios cistos gali jaustis kaip kieti gumbeliai. Cistos gali būti gerybinės (ne vėžinės) ir dažniausiai yra nekenksmingos. Tačiau kai kuriais atvejais jos gali sukelti diskomfortą arba reikalauti medicininio bei chirurginio dėmesio.

Riebalų nekrozė. Tai būklė, kai krūties audinyje susidaro neskausmingi, apvalūs, tvirti guzeliai, atsirandantys dėl įvairių riebalinių ląstelių pažeidimų. Riebalų nekrozė dažniausiai pasireiškia moterims, turinčioms labai dideles krūtis arba po traumos. Šie guzeliai nėra piktybiniai ir nedidina vėžio rizikos. Tačiau jie gali atsirasti po lumpektomijos arba spinduliuotės, gautos ankstesnio vėžio gydymo metu.

Palyginti su mamografija, krūtų ultragarso tyrimas yra saugesnis. Mamografijai naudojami rentgeno spinduliai, todėl negalima atlikti tyrimo besilaukiančioms pacientėms, jis nėra itin efektyvus jauno amžiaus pacientėms dėl tankesnio liaukinio audinio.