Tyrimo kaina: 60.00 €

Tyrimų paketą sudaro:

BKT (Bendras kraujo tyrimas)

Bendras kraujo tyrimas (BKV) – pirminis tyrimas, kai norima įvertinti žmogaus sveikatos būklę. Bendro kraujo tyrimo privalumas yra tas, kad padeda nustatyti daug skirtingų patologijų (neatitikimų normai): anemiją (mažakraujystę), įvairias infekcijas, alergijas. Padeda atskirti bakterinės kilmės ir virusinės kilmės uždegimus, kraujavimo galimybę, kraujo ligas, kraujo vėžį, krešėjimo sutrikimus ir daugelį kitų organizmo sutrikimų.

Bendras kraujo tyrimas (5 dif.)(bendras kraujo vaizdas) – nustatomas kraujo forminių elementų kiekis, dydis ir sudėtis:

  • eritrocitai arba RBC (angl. red blood cells) – dėl mažakraujystės;
  • leukocitai arba WBC (angl. white blood cells) – dėl imuniteto, lėtinio ar ūminio uždegimo;
  • trombocitai arba PLT (angl. platelets) – dėl kraujo krešėjimo.

Visus šių kraujo forminių elementų parametrus pateikia automatinis hematologinis analizatorius. Nurodomi indeksai, ląstelių pasiskirstymas pagal dydį. BKT yra pirminis tyrimas, kai norima įvertinti žmogaus sveikatos būklę. Dėl šios priežasties jis įtraukiamas į daugelį tyrimų programų.

CHOL (Bendras cholesterolis)

Cholesterolis (CHOL) – į riebalus panaši medžiaga, randama gyvulinės kilmės produktuose. Pats cholesterolio kiekio padidėjimas ligos nesukelia, tačiau informuoja apie įvairių ligų vystymosi tikimybes. Medikams pastebėjus padidėjusį bendrojo cholesterolio bei pakitusį lipoproteinų („gerojo“ cholesterolio (DTL), „blogojo“ cholesterolio (MTL), trigliceridų) kiekį, lengviau įvertinti ir nustatyti širdies ir kraujagyslių, kasos, inkstų, skydliaukės, kepenų patologijų rizikas.

DTL (Cholesterolis)

DTL cholesterolis – tyrimas atliekamas siekiant nustatyti „gerojo“ cholesterolio koncentraciją organizme. Gydytojai nustatę DTL cholesterolio koncentraciją kraujyje ir jo santykį su bendruoju cholesteroliu, gali įvertinti galimybę susirgti ateroskleroze ir koronarinėmis širdies ligomis, patirti insultą ar infarktą. Kuo didesnė „gerojo“ cholesterolio koncentracija, tuo geresni lipidų apykaitos rodikliai ir mažesnė ligų tikimybė.

TGL (Trigliceridai)

Trigliceridai (TGL) (triacilgliceroliai, trigliceroliai, TG, TRIG, ang. triglycerides) – tyrimas, kuriuo nustatoma širdies ligų ir aterosklerozės rizika bei lipidų apykaita. Asmenims, turintiems mažą DTL cholesterolį ir didelį TG kiekį išeminės širdies ligos rizika yra daug didesnė, nei tiems, kurių kraujyje šių pokyčių nerandama.

Į organizmą trigliceridai patenka su maistu arba yra sintetinami pačiame organizme (kepenyse, riebaliniame audinyje, plonosios žarnos gleivinėje, raumenyse). Kitaip tariant, trigliceridi yra lipidai, kuriuos vadiname riebalais. Riebaliniame audinyje jie sudaro net 60-85 proc. visos bendrosios masės. Trigliceridai yra pagrindinis riebalų rūgščių bei organizmo energijos šaltinis.

Riebalų rūgštys yra itin svarbios organizme vykstantiems procesams, tačiau per didelis TG kiekis kraujyje didina išeminės širdies ligos riziką. DTL cholesterolio kiekio sumažėjimas dažnai yra susijęs su TG kiekio padidėjimu.

GLU (Gliukozė plazmoje)

Gliukozė plazmoje (GLU (plz.) – pagrindinis tyrimas cukriniam diabetui diagnozuoti ir jo prevencijai, taip pat diabeto eigai sekti. Svarbiausias diabeto požymis – gliukozės padidėjimas kraujyje – hiperglikemija. Tyrimas reikalingas net sveikiems, nes diabetas gali prasidėti nežymiais simptomais (pvz. tik troškulys), jį būtina atlikti nėščiosioms, kasmet nuo 40 m. amžiaus, taip pat esant antsvoriui arba genetiniam polinkiui. Iki tyrimo reikia 8 val. nevalgyti ir gerti tik vandenį.

MTL (Cholesterolis)

MTL cholesterolis – tyrimas atliekamas siekiant nustatyti „blogojo“ cholesterolio koncentraciją organizme. MTL cholesterolis yra aterogeniškas faktorius žmogaus organizme – jis įsiskverbia į kraujagyslių sieneles, ten oksiduojasi ir sudaro cholesterolio sankaupas. Susidarę trombai sutrikdo natūralią kraujotaką, organai gauna vis mažiau deguonies, todėl vystosi įvairios patologijos. Gydytojai nustatę padidėjusią MTL cholesterolio koncentraciją ir bendrojo cholesterolio kiekį, gauna jautriausius rodiklius aterosklerozei nustatyti.

ALT (Alaninė aminotransferazė)

Alanininė aminotransferazė (ALT) – vienas jautriausių kepenų pažeidimo rodiklių, padedantis nustatyti kepenų ligą ankstyvoje stadijoje. Rodikliai padidėja pačioje ligos pradžioje, kai kiti rodikliai dar būna normoje. Tyrimas turi būti atliekamas kartu su asparagininės aminotransferazės tyrimu (AST). Jei alanininės aminotransferazės yra nustatoma tiek pat ar daugiau nei sparagininės aminotransferazės , tuomet kepenų liga (virusinis ar lėtinis hepatitas) labiau tikėtina nei inkstų, širdies ar raumenų. Jei alanininės aminotransferazės reikšmė ilgą laiką būna padidėjusi, tuomet tikėtina lėtinė kepenų liga su mažiau palankia prognoze.

Alanininės aminotransferazės rodikliai gali padidėti dėl traumų, neseniai atliktų operacijų, miokardo infarkto, kepenų cirozės, auglių kepenų srityje, kasos uždegimo ir t. t.

AST (Asparagininė aminotransferazė)

Asparagininė aminotransferazė (AST) – fermentas, kurio kraujyje padaugėja sergant kepenų ar širdies ligomis. Matuojamas kartu su alaninine aminotransferaze (ALT). Asparagininė aminotransferazė padidėja vėliau negu alanininė aminotransferazė, tačiau rodiklis ilgiau išsilaiko pakilęs. Asparagininės aminotransferazės rodiklis būna didesnis negu alanininės aminotransferazės, kai kepenų pažeidimą sukėlė vaistai, toksinės medžiagos, alkoholis, taip pat sergant hepatitu, gelta, kepenų ciroze, miokardo infarktu.

GGT (Gamaglumiltransferazė)

Gamaglutamiltransferazė (GGT) – kepenų fermentas bei vienas jautriausių kepenų pažeidimo rodiklių. Gamaglutamiltransferazė parodo, kad yra patologija, tačiau nenurodo pažeidimo priežasties. Rodiklio padidėjimas gali būti susijęs su kepenų ligomis (hepatitais, ciroze), taip pat ir kitomis būklėmis (širdies nepakankamumu, cukriniu diabetu, kasos uždegimu, alkoholio ar vaistų vartojimu). Net vienkartinis alkoholio pavartojimas gali sukelti gamaglutamiltransferazės aktyvumo padidėjimą, todėl prieš tyrimą 24 valandas rekomenduojama nevartoti alkoholio.

ALP (Šarminė fosfatzė)

Šarminė fosfatazė (ALP) – fermentas, kurį gamina kepenys, inkstai, plaučiai, gimda, žarnynas bei kaulai. Kraujo serume išmatuotas šarminės fosfatazės aktyvumas dažniausiai parodo kepenų ir inkstų funkcijos sutrikimus – tulžies nutekėjimą ir uždegimą, akmenligę, cistas, kepenų cirozę, metastazinius kepenų navikus ar pirminį kepenų vėžį. Šarminės fosfatazės aktyvumo padidėjimas glaudžiai susijęs su kauluose vykstančiais procesais – Pedžeto (Peget) liga, kaulų sarkoma, vėžio metastazėmis, osteoporoze ir kt. Šarminės fosfatazės aktyvumas gali sumažėti dėl mažakraujystės, kai kurių vitaminų ir mikroelementų trūkumo.

Šarminė fosfatazė (ŠF, ang. ALP) – atrankinis tyrimas, kuriuo dažniausiai siekiama patikrinti ar stebėti kepenų bei kaulų funkcijos sutrikimus. Šarminė fosfatazė yra laboratorinių tyrimų rinkinių sudėtinė dalis, užsakoma kartu su kitais tyrimais vertinant kepenų funkciją arba jei pacientui yra įtariamas kaulų pažeidimas.

Padidėjusi šarminės fosfatazės koncentracija reiškia, kad kaulai ar kepenys yra pažeisti. Jei kiti kepenų tyrimai, tokie kaip bilirubino, aspartataminotransferazė (AST) ar alaninaminotransferazė (ALT), taip pat padidėję, įtariama, kad pažeidimas kepenų. Jei kalcio ir fosfatų tyrimai yra pakitę, įtariama, kad šarminės fosfatazės padaugėjo dėl kaulų patologijų.

Nėštumas taip pat gali padidinti šarminės fosfatazės kiekį. Vaikai turi didesnį šarminės fosfatazės kiekį, nes jų kaulai auga, o ŠF dažnai yra labai padidėjusi intensyvaus augimo („augimo šuolio“) metu. Kai kuriems žmonėms maistas taip pat gali padidinti ŠF kiekį (paprastai padidėja po kelių valandų). Todėl tyrimą rekomenduojama atlikti nevalgius. Kai kurie vaistai (tokie atvejai pasitaiko retai) gali padidinti ŠF koncentraciją – fenobarbitalis, fenitoinas ar karbamazepinas ir kt.

Kartais gali būti nustatomas šarminės fosfatazės sumažėjimas. Galimos priežastys:

  • Netinkama mityba, sukelianti vitamino B6, folio rūgšties, vitamino C, fosforo ir cinko trūkumą;
  • Hipotireozė ir prieskydinių liaukų nusilpusi funkcija;
  • Vitamino B12 trūkumas;
  • Aplastinė anemija;
  • Vilsono liga (vario apykaitos sutrikimas);
  • Kitos priežastys.

PSA (Prostatos specifinis atigenas)

Prostatos tyrimas leidžia aptikti ne tik vėžines ląsteles, bet ir įvertinti galimo susirgimo riziką. Pakitusi PSA koncentracija kraujyje ne visuomet signalizuoja apie prostatos vėžį, taip gali nutikti ir dėl kitų prostatos ligų. Antigeno koncentracija kraujyje pakinta sergant prostatitu, gerybine prostatos hiperplazija.

Pirmieji tyrimai, kuriuos atlieka gydytojas-urologas – PSA lygio kraujyje tyrimas, prostatos apčiuopa pirštu bei tyrimas ultragarsu. Jei atliktų tyrimų rezultatai leidžia įtarti prostatos vėžį, atliekama prostatos biopsija. Paimami pažeisti prostatos audiniai, kurie tiriami mikroskopu, tokiu būdu, patvirtinama  arba paneigiama prostatos vėžio diagnozė.

PSA būtina atlikti, kai atsiranda prostatos vėžio simptomai

Nors ankstyvosiose stadijose vyrai gali neturėti jokių simptomų, vėliau gali būti šie simptomai:

  • Dažnas šlapinimasis, ypač naktį.
  • Sunku pradėti ar sustabdyti šlapinimąsi.
  • Silpnas arba nutrūkstantis šlapimo srautas.
  • Skausmingas ar deginimo pojūtis šlapinimosi ar ejakuliacijos metu.
  • Kraujas šlapime ar spermoje.