Širdies ir kraujagyslių sistemos profilaktiniai tyrimai + vitaminas D

Atliekant DTL cholesterolio tyrimus specifinio pasiruošimo nereikia, tačiau dažniausiai kartu atliekami ir MTL cholesterolio, ir trigliceridų tyrimai, todėl prieš kraujo paėmimą būtina nevalgyti bent 9-12 valandų. Galima gerti vandenį.

Tyrimas turi būti atliekamas, kai žmogus jaučiasi sveikas. Sunkiai sergant cholesterolio lygis laikinai nukrinta, todėl tyrimus rekomenduojama atlikti tik visiškai pasveikus ir praėjus bent keletui savaičių.

DTL holesterolio kiekis padidėja nėštumo metu, todėl moterys norėdamos gauti tikslius tyrimo rezultatus, turėtų palaukti bent pusę metų po gimdymo.

Tiesioginis MTL cholesterolis (ang. Direct LDL) – tyrimas atliekamas siekiant įvertinti asmens riziką susirgti širdies ligomis arba stebėti atsaką į gydymą. Paprastai lipidų tyrimas susideda iš bendrojo cholesterolio, DTL ir MTL cholesterolio bei trigliceridų kiekio nustatymo. Tiesioginis MTL cholesterolis yra atliekamas, kai dėl padidėjusio trigliceridų skaičiaus nepavyksta tiksliau išmatuoti MTL cholesterolio koncentracijos.

Tyrimą rekomenduojama atlikti, kai organizme itin padidėja trigliceridų kiekis.

Trigliceridai (TGL) (triacilgliceroliai, trigliceroliai, TG, TRIG, ang. triglycerides) – tyrimas, kuriuo nustatoma širdies ligų ir aterosklerozės rizika bei lipidų apykaita. Asmenims, turintiems mažą DTL cholesterolį ir didelį TG kiekį išeminės širdies ligos rizika yra daug didesnė, nei tiems, kurių kraujyje šių pokyčių nerandama.

Į organizmą trigliceridai patenka su maistu arba yra sintetinami pačiame organizme (kepenyse, riebaliniame audinyje, plonosios žarnos gleivinėje, raumenyse). Kitaip tariant, trigliceridi yra lipidai, kuriuos vadiname riebalais. Riebaliniame audinyje jie sudaro net 60-85 proc. visos bendrosios masės. Trigliceridai yra pagrindinis riebalų rūgščių bei organizmo energijos šaltinis.

Riebalų rūgštys yra itin svarbios organizme vykstantiems procesams, tačiau per didelis TG kiekis kraujyje didina išeminės širdies ligos riziką. DTL cholesterolio kiekio sumažėjimas dažnai yra susijęs su TG kiekio padidėjimu.

Kada reikia atlikti tyrimus?

Trigliceridų tyrimą rekomenduojama atlikti profilaktiškai, bent kelis kartus per metus. Jeigu priklausote rizikos grupėms (šeimoje yra sergančių paveldimomis širdies ir kraujagyslių ligomis, turite širdies ydą, esate patyręs insultą ar infarktą, sergate cukriniu diabetu, inkstų, kepenų ar skydliaukės ligomis, rūkote, turite antsvorio, mažai judate, netinkamai maitinatės, padidėjęs kraujospūdis), kraują išsitirti reikėtų dažniau.

Trigliceridų tyrimas atliekamas dėl:

Aterosklerozės, išeminės širdies ligos, insulto, dislipidemijos, nutukimo, hipercholesterolemijos, hipotireozės, hipertireozės, demencijos, stenokardijos, pankreatitas.

Pasiruošimas tyrimui

Trigliceridų koncentracija kraujyje gali padidėti net 5-10 kartų, jei asmuo prieš tyrimą valgė. Dėl šių priežasčių, iki kraujo davimo, būtina susilaikyti nuo valgymo bent 14 valandų, taip pat bent 3 dienas vengti alkoholio. Galima vartoti vandenį.

Kortikosteroidai, ŽIV proteazės inhibitoriai, beta adrenoblokatoriai, estrogenai taip pat gali padidinti trigliceridų kiekį kraujyje, todėl apie jų vartojimą derėtų pranešti gydytojui ir prieš tyrimą jų kurį laiką nevartoti.

Didelio jautrumo C reaktyvus baltymas (djCRB) – pati tiksliausia ir patikimiausia priemonė nedideliam uždegimui aptikti. Didelio jautrumo C reaktyvinis baltymo tyrimas atskleidžia mažo aktyvumo kraujagyslių uždegimą, dėl kurio prognozuojami širdies vainikinių kraujagyslių, periferinių kraujagyslių susirgimai ar insultas. Jei atliekant didelio jautrumo C reaktyvinio baltymo tyrimą neaptinkamas drastiškas jo pakilimas (pvz. dėl bakterinės infekcijos), tuomet galima atsižvelgti į žemų CRB rodiklių svyravimus, leidžiančius aptikti tikimybę susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, miokardo infarktu, apatinių galūnių ateroskleroze.

Tyrimo reikšmingumas ir svarba

Didelio jautrumo CRB tyrimas galėtų padėti tiksliau nustatyti širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymo riziką asmenims, kuriems nėra klinikinių simptomų arba simptomai nežymūs. Taip pat, tyrimo metu nustatoma, kiek organizmas yra pažeistas aterosklerotinių procesų.

Kada reikia atlikti tyrimus?

Didelio jautrumo CRB tyrimą vertėtų atlikti, jei turite riziką susirgti širdies ar kraujagyslių ligomis, yra padidėjęs kraujo spaudimas, sergate diabetu, jaučiate nuovargį, dilgčiojimą galūnėse, kamuoja galvos svaigimas, traukuliai, skausmas širdies plote ar širdies ritmo sutrikimai.

Pasiruošimas tyrimui

Didelio jautrumo CRB tyrimas specialaus pasiruošimo nereikalauja, tačiau rekomenduojama nevalgyti bent 9–12 valandų iki tyrimo. Svarbu tai, kad kai kurių medikamentų vartojimas gali turėti įtakos tyrimo rezultatams, todėl prieš tyrimą vertėtų informuoti gydytoją apie visus vartojamus vaistus.

Vitaminas D (vitD arba kalciferolis) padeda organizmui įsisavinti kalcį bei fosforą, apsaugo kaulus nuo išretėjimo, osteoporozės ir rachito. Vitaminas D dalyvauja augimo ir brendimo procesuose, yra itin svarbus organizmo imunitetui – tyrimai rodo, kad kalciferolis sumažina alergijų, diabeto, inkstų, autoimuninių bei širdies ligų, kvėpavimo takų infekcijų ir net piktybinių navikų atsiradimo riziką.

Kas yra vitaminas D?

Vitaminas D yra vadinamas saulės vitaminu, nes 90 proc. jo mūsų organizme pasigamina dėl saulės poveikio ir tik 10 proc. gauname su maistu. Vitaminas D2 arba ergokalciferolis yra augalinės kilmės (randamas saulėgrąžų, alyvuogių aliejuje), o vitaminas D3 arba cholekalciferolis – gyvulinės (randamas žuvų taukuose, gyvuliniuose riebaluose, svieste, grietinėje, piene).

Vitamino D nauda organizmui

Kalciferolis dažnai yra vadinamas hormonu dėl jo unikalių savybių. Paprastai šis vitaminas prisimenamas, kai atsiranda bėdų dėl kaulų tvirtumo, kadangi jis padeda įsisavinti kalcį ir apsaugo kaulus nuo išretėjimo, osteoporozės, rachito. Tačiau pastaruoju metu literatūroje pasirodo vis daugiau straipsnių, kad vitaminas D yra itin svarbus organizmo imunitetui, bendram tonusui, depresijos prevencijai.

Jis padeda išvengti ar palengvinti daug kitų sutrikimų, tokių kaip: alergija, gripas, diabetas, tuberkuliozė, nutukimas, hipertenzija, išsėtinė sklerozė, nugaros skausmai, inkstų ir širdies ligos, plaukų slinkimas, piktybiniai navikai, kvėpavimo takų infekcijos, aukštas kraujo spaudimas. Be to, vitaminas D greitina žaizdų gijimą.

Tinkamą šio vitamino lygį labai svarbu palaikyti nėščiosioms iki pat gimdymo, nes tai turės įtakos vaiko sveikatai. Subalansuoti vitD kiekiai leidžia kūdikiams gimti sveikiems, su stipria imunine sistema ir būti nealergiškiems. Tai taip pat sumažina priešlaikinio gimdymo riziką.

Vitaminas D3

Vitaminas D3 susidaro žmogaus odoje, veikiant UVB spinduliams, ir yra gaunamas su gyvuliniu maistu. Jis reguliuoja PTH sintezę ir sekreciją, kaulų mineralizaciją, palaiko pastovų kalcio ir fosforo kiekį kraujyje. Didesnis su maistu gaunamo vitD3 kiekis gali būti naudingas siekiant padidinti kaulų tankį: kuo šis didesnis, tuo mažesnė tikimybė susirgti ligomis, kurios silpnina kaulus.

Be to, manoma, kad šis vitaminas gali sumažinti širdies nepakankamumo riziką, nes pagerina širdies veiklą žmonėms, kuriems ji yra nusilpusi. Nors reikia atlikti daugiau tyrimų, tai gali reikšti, kad vitaminas D3 gali būti naudojamas širdies nepakankamumo prevencijai.

Vitaminas D2

Vitaminas D2 gaunamas tik su augaliniu maistu. Jis atlieka tokį patį vaidmenį kaip ir D3, tačiau jų molekulinės struktūros šiek tiek skiriasi. Dar nėra iki galo išsiaiškinta, ar vienas iš šių vitaminų yra geresnis už kitą. Abu jie gali padidinti vitamino D kiekį kraujyje. Visgi vitaminas D2 yra mažiau veiksmingas ir veikia trumpiau nei D3.

Vitamino D tyrimas 

Didžiajai daliai lietuvių žiemą trūksta vitamino D. Jo kiekis kraujyje išlieka 3–4 savaites, tai reiškia, kad vasarą iš saulės gautos šio vitamino atsargos pradeda sekti jau antroje spalio pusėje. Todėl daugeliui jo reikia vartoti papildomai. Norint nustatyti, kokią vitamino D dozę vartoti, patikrinti pasirinkto preparato poveikį arba įvertinti, ar nėra šio vitamino pertekliaus, rekomenduojama kas kiek laiko atlikti kraujo tyrimą.

Vitamino D3 tyrimas

Vitamino D3 ir D2 tyrimas atliekamas imant kraujo mėginį. Prieš tai būtina bent jau 3 dienas nevartoti vitamino D papildų, kadangi jie gali iškraipyti laboratorinio kraujo tyrimo rezultatus.

Vitamino D tyrimas kūdikiui

Daugumai žindomų arba mišriai maitinamų kūdikių trūksta vitamino D. Jei mama jo turėjo pakankamai, naujagimiams šio vitamino atsargos baigiasi apytiksliai po 8 sav., o neišnešiotiems kūdikiams dar greičiau. Su motinos pienu gaunamas tik labai mažas vitD kiekis.

Kūdikius iki 6 mėn. amžiaus rekomenduojama saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių, todėl net ir vasaros metu jų organizmas gali nepagaminti pakankamai kalciferolio. Tam, kad būtų užtikrintas vaiko augimui ir vystymuisi reikalingas vitamino D kiekis, nuo 2–4 sav. žindomiems ir mišriai maitinamiems kūdikiams rekomenduojama jo duoti papildomai. Siekiant įsitikinti, ar to tikrai reikia, prieš tai turėtų būti atliekamas vitamino D tyrimas kūdikiui.

Vitamino D norma

Vitamino D norma kraujyje paprastai matuojama nanogramais per mililitrą (ng/ml). Rekomenduojamos jos vertės suaugusiems ir vaikams gali šiek tiek skirtis.

Vitamino D norma kraujyje suaugusiam

Normalia vitamino D norma kraujyje suaugusiam laikoma 30–50 ng/ml (arba 75 nmol/l–125 nmol/l). Jeigu kalciferolio kiekis yra mažesnis nei 20 ng/ml (arba 50 nmol/l), laikoma, kad tai sunkus vitamino D trūkumas. Lengvas vitamino D trūkumas nustatomas tuomet, kai jo kiekis kraujyje yra 20–30  ng/ml (arba 50 – 75 nmol/l). Jei organizme yra daugiau nei 50 ng/ml (arba 125 nmol/l) vitD, tokia būklė vadinama vitamino D hipervitaminoze.

Vitamino D norma vaikams

Rekomenduojama vitamino D norma vaikams yra 20–40 ng/ml arba 30–50 ng/ml, t. y. tokia pati kaip ir suaugusiems. Kai kraujo serume šio vitamino yra mažiau nei 20 ng/ml (50 nmol/l) 25(OH)D, diagnozuojamas jo trūkumas ir skiriami papildai.

Vitamino D trūkumas

Vitamino D trūkumas gali atsirasti dėl nuolatinio buvimo uždarose patalpose, sergant uždegiminėmis žarnyno ir lėtinėmis kepenų ligomis, inkstų nepakankamumu, taip pat ilgai vartojant priešepilepsinius vaistus.

Vitamino D trūkumo simptomai

Vitamino D trūkumo simptomai ir požymiai gali būti:

• Nuovargis ir mieguistumas. Tokia savijauta gali varginti esant net ir nedideliam vitamino D trūkumui.
• Dažnas sergamumas. Trūkstant vitamino D susilpnėja imunitetas. Todėl dažniau pasireiškia peršalimas, gripas ir kitos virusinės infekcijos.
• Aukštas kraujo spaudimas. D vitaminas reikalingas gerai širdies ir kraujagyslių sistemos būklei. Jis padeda reguliuoti kraujo spaudimą, todėl esant jo trūkumui, kraujospūdis gali išsibalansuoti.
• Irzlumas, prasta nuotaika, depresijos požymiai. Kalciferolis turi įtakos serotonino, kitaip vadinamo laimės hormono, išsiskyrimui smegenyse. Todėl šio vitamino trūkumas gali lemti nuotaikų kaitą.
• Sumažėjusi ištvermė. Remiantis tyrimų duomenimis, D vitamino trūkumas gali lemti ištvermės ir pajėgumo sumažėjimą.
• Ilgai gyjančios žaizdos. Trūkstant šio vitamino prasčiau gyja žaizdos.
• Plaukų slinkimas. Esant D vitamino trūkumui gali pradėti gausiai slinkti plaukai. Dažniausiai tai pasireiškia moterims.
• Raumenų silpnumas. Kai trūksta vitamino D, gali sumažėti raumenų apimtis arba būti juntamas jų silpnumas.

Kalciferolio trūkumą kūdikiui gali išduoti gausiai prakaituojanti galva.

D vitamino tyrimas gali padėti nustatyti tikrąsias tokių simptomų ir požymių priežastis.

Vitamino D perteklius

Vitamino D tam tikrais atvejais galima ir perdozuoti. Tačiau tai žymiai retesnė problema nei šio vitamino trūkumas. Dėl saulės spindulių kalciferolio perteklius yra neįmanomas. Dažniausiai tai nutinka vartojant papildus, skirtus vitamino D deficitui gydyti, tačiau nežinant šio vitamino realaus kiekio organizme.

Vitamino D pertekliaus simptomai

Perdozavus vitD gali vystytis hiperkalcemija, inkstų ligos, aterosklerozė. Taip pat gali pasireikšti:

• anoreksija;
• šleikštulys;
• pykinimas;
• viduriavimas;
• vidurių užkietėjimas;
• nuovargis;
• galvos svaigimas;
• šlapinimosi pagausėjimas;
• troškulys;
• prakaitavimas;
• galvos skausmai;
• svorio netekimas.

Įtariant šio vitamino perdozavimą, kartu su vitamino D tyrimu būtina atlikti bendro kalcio, fosforo ir PTH tyrimą.

Vitamino D vartojimas

Prieš pradedant papildomai vartoti D vitaminą, reikėtų išsiaiškinti, ar Jums to iš tiesų reikia. Todėl pirmiausia rekomenduojamas vitamino D tyrimas. Kviečiame jam užsiregistruoti „Antėja laboratorija“ klinikoje.

Vitamino D vartojimas suaugusiems

Jei vitamino D kiekis organizme optimalus, norint jį palaikyti rudens–žiemos laikotarpiu, per dieną reikėtų suvartoti 800–1000 šio vitamino tarptautinių vienetų (TV). Jei jo kiekis kraujyje mažesnis ar labai mažas, gali būti rekomenduojamos 2000–4000 TV dozės arba vienkartinė 40 000 TV dozė. Renkantis vitD preparatą ir dozę visada taip pat svarbu įvertinti bendrą žmogaus sveikatą, kitas esamas ligas.

Vitamino D vartojimas vaikams

Kūdikiams ir vaikams paprastai rekomenduojamos profilaktinės 300–600 TV dozės, priklausomai nuo veiksnių visumos.

Jei nesate tikri, kiek D vitamino reikia vartoti Jums ar Jūsų vaikams, prieš tai būtinai pasitarkite su gydytoju.