Tyrimo kaina 29.00 € (AKCIJA)
CHOL Cholesterolis bendras
Cholesterolis (CHOL) – į riebalus panaši medžiaga, randama gyvulinės kilmės produktuose. Pats cholesterolio kiekio padidėjimas ligos nesukelia, tačiau informuoja apie įvairių ligų vystymosi tikimybes. Medikams pastebėjus padidėjusį bendrojo cholesterolio bei pakitusį lipoproteinų („gerojo“ cholesterolio (DTL), „blogojo“ cholesterolio (MTL), trigliceridų) kiekį, lengviau įvertinti ir nustatyti širdies ir kraujagyslių, kasos, inkstų, skydliaukės, kepenų patologijų rizikas.
Cholesterolis (CHOL) (cholesterolis, ang. Total cholesterol) – tyrimas atliekamas siekiant nustatyti cholesterolio kiekį organizme. Svarbu žinoti ne tik bendrą savo cholesterolio lygį, bet ir atskiras jo dalis, todėl būtini visų lipidų spektro tyrimai: DTL cholesterolio, MTL cholesterolio, trigliceridų (TG). Medikams pastebėjus normų neatitikimų, rekomenduojami ir C reaktyvinio baltymo, SPA, INR, kalio, natrio, magnio tyrimai.
Tyrimo reikšmingumas ir svarba
Cholesterolio kiekio stebėsena yra svarbi norint išlikti sveikiems. Cholesterolis yra į riebalus panaši, gyvybiškai svarbi medžiaga, būtina ląstelių, lytinių hormonų gamybai, tulžies rūgščių sintezei, vitaminų apykaitai ir t. t. Apie 70 proc. cholesterolio pagamina mūsų organizmas ir tik apie 30 proc. gaunama su gyvulinės kilmės maistu.
Pats cholesterolio kiekio padidėjimas ligos nesukelia, tačiau informuoja apie įvairių ligų vystymosi tikimybes. Medikams pastebėjus padidėjusį bendrojo cholesterolio bei pakitusį lipoproteinų („gerojo“ cholesterolio (DTL), „blogojo“ cholesterolio (MTL), trigliceridų) kiekį, lengviau įvertinti ir nustatyti širdies ir kraujagyslių, kasos, inkstų, skydliaukės, kepenų patologijų rizikas.
Kada reikia atlikti tyrimus?
Bendrąjį cholesterolio tyrimą rekomenduojama atlikti profilaktiškai, bent kelis kartus per metus. Jeigu priklausote rizikos grupėms (šeimoje yra sergančių paveldimomis širdies ir kraujagyslių ligomis, turite širdies ydą, esate patyręs insultą ar infarktą, sergate cukriniu diabetu, rūkote, turite antsvorio, mažai judate), kraują išsitirti reikėtų dažniau.
Cholesterolio tyrimas atliekamas dėl:
Aterosklerozės, aneurizmos, išeminės širdies ligos, insulto, dislipidemijos, nutukimo, hipercholesterolemijos, hipotireozės, hipertireozės, demencijos, stenokardijos.
Pasiruošimas tyrimui
Bendrasis cholesterolio tyrimas specifinio pasiruošimo nereikalauja, tačiau dažniausiai kartu tiriama MTL cholesterolis ir trigliceridai, todėl prieš tyrimą būtina nevalgyti bent 9-12 valandų. Galima gerti vandenį.
Svarbu ir tai, kad bendrojo cholesterolio lygį gali sumažinti stresas, infekcijos, traumos, insultas ar infarktas, todėl rekomenduojama išsitirti kraują, kai jaučiatės sveiki. Gydytojui nustačius neįprastai aukštą ar žemą cholesterolio kiekį tyrimą gali reikėti pakartoti po kelių savaičių.
Cholesterolio kiekis padidėja nėštumo metu, todėl moterys norėdamos gauti tikslius cholesterolio tyrimo rezultatus, turėtų palaukti bent pusę metų po gimdymo.
Anaboliniai steroidai, beta adrenoblokatoriai, adrenalinas, kontraceptinės priemonės ir vitaminas D padidina cholesterolio lygį, todėl prieš tyrimą patartina nuo jų susilaikyti.
DTL cholesterolis („gerasis“ cholesterolis, didelio tankio lipoproteinų cholesterolis, ang. HDL Cholesterol) – tyrimas atliekamas siekiant nustatyti „gerojo“ cholesterolio koncentraciją organizme. Norint gauti tikslius rezultatus, medikai rekomenduoja ištirti bendrojo cholesterolio kiekį, MTL ir DTL cholesterolio santykį kraujyje bei trigliceridus (TG).
Tyrimo reikšmingumas ir svarba
„Gerasis“ cholesterolis yra bendrojo cholesterolio dalis, būtina žmogaus organizmui, kadangi veikia kaip antiaterosklerozinė, t. y. padeda pašalinti „blogąjį“ (MTL) cholesterolį iš audinių ir neleidžia jam kauptis ant arterinių sienelių. DTL cholesterolis sujungia „blogojo“ cholesterolio daleles ir nuneša jas į kepenis, kur jos paverčiamos tulžies rūgštimi ir pašalinamos iš organizmo.
Gydytojai nustatę DTL cholesterolio koncentraciją kraujyje ir jo santykį su bendruoju cholesteroliu, gali įvertinti galimybę susirgti ateroskleroze ir koronarinėmis širdies ligomis, patirti insultą ar infarktą. Kuo didesnė „gerojo“ cholesterolio koncentracija, tuo geresni lipidų apykaitos rodikliai ir mažesnė ligų tikimybė.
Tačiau „gerasis“ cholesterolis ne visada gali apsaugoti. Naujausi amerikiečių mokslininkų tyrimai parodė, kad, retais atvejais, pernelyg aukšta DTL cholesterolio koncentracija gali smarkiai padidinti koronarinių ligų riziką.
Kada reikia atlikti tyrimus?
DTL cholesterolio tyrimą rekomenduojama atlikti profilaktiškai, bent kelis kartus per metus. Jeigu priklausote rizikos grupėms (šeimoje yra sergančių paveldimomis širdies ir kraujagyslių ligomis, turite širdies ydą, esate patyręs insultą ar infarktą, sergate cukriniu diabetu, rūkote, turite antsvorio, mažai judate), kraują išsitirti reikėtų dažniau.
DTL cholesterolio tyrimas atliekamas dėl: Aterosklerozės, išeminės širdies ligos, insulto, dislipidemijos, nutukimo, hipercholesterolemijos, hipotireozės, hipertireozės, demencijos, stenokardijos.
Pasiruošimas tyrimui
Atliekant DTL cholesterolio tyrimus specifinio pasiruošimo nereikia, tačiau dažniausiai kartu atliekami ir MTL cholesterolio, ir trigliceridų tyrimai, todėl prieš kraujo paėmimą būtina nevalgyti bent 9-12 valandų. Galima gerti vandenį.
Tyrimas turi būti atliekamas, kai žmogus jaučiasi sveikas. Sunkiai sergant cholesterolio lygis laikinai nukrinta, todėl tyrimus rekomenduojama atlikti tik visiškai pasveikus ir praėjus bent keletui savaičių.
DTL holesterolio kiekis padidėja nėštumo metu, todėl moterys norėdamos gauti tikslius tyrimo rezultatus, turėtų palaukti bent pusę metų po gimdymo.
Tiesioginis MTL cholesterolis (ang. Direct LDL) – tyrimas atliekamas siekiant įvertinti asmens riziką susirgti širdies ligomis arba stebėti atsaką į gydymą. Paprastai lipidų tyrimas susideda iš bendrojo cholesterolio, DTL ir MTL cholesterolio bei trigliceridų kiekio nustatymo. Tiesioginis MTL cholesterolis yra atliekamas, kai dėl padidėjusio trigliceridų skaičiaus nepavyksta tiksliau išmatuoti MTL cholesterolio koncentracijos.
Tyrimą rekomenduojama atlikti, kai organizme itin padidėja trigliceridų kiekis.
Trigliceridai (TGL) (triacilgliceroliai, trigliceroliai, TG, TRIG, ang. triglycerides) – tyrimas, kuriuo nustatoma širdies ligų ir aterosklerozės rizika bei lipidų apykaita. Asmenims, turintiems mažą DTL cholesterolį ir didelį TG kiekį išeminės širdies ligos rizika yra daug didesnė, nei tiems, kurių kraujyje šių pokyčių nerandama.
Į organizmą trigliceridai patenka su maistu arba yra sintetinami pačiame organizme (kepenyse, riebaliniame audinyje, plonosios žarnos gleivinėje, raumenyse). Kitaip tariant, trigliceridi yra lipidai, kuriuos vadiname riebalais. Riebaliniame audinyje jie sudaro net 60-85 proc. visos bendrosios masės. Trigliceridai yra pagrindinis riebalų rūgščių bei organizmo energijos šaltinis.
Riebalų rūgštys yra itin svarbios organizme vykstantiems procesams, tačiau per didelis TG kiekis kraujyje didina išeminės širdies ligos riziką. DTL cholesterolio kiekio sumažėjimas dažnai yra susijęs su TG kiekio padidėjimu.
Kada reikia atlikti tyrimus?
Trigliceridų tyrimą rekomenduojama atlikti profilaktiškai, bent kelis kartus per metus. Jeigu priklausote rizikos grupėms (šeimoje yra sergančių paveldimomis širdies ir kraujagyslių ligomis, turite širdies ydą, esate patyręs insultą ar infarktą, sergate cukriniu diabetu, inkstų, kepenų ar skydliaukės ligomis, rūkote, turite antsvorio, mažai judate, netinkamai maitinatės, padidėjęs kraujospūdis), kraują išsitirti reikėtų dažniau.
Trigliceridų tyrimas atliekamas dėl:
Aterosklerozės, išeminės širdies ligos, insulto, dislipidemijos, nutukimo, hipercholesterolemijos, hipotireozės, hipertireozės, demencijos, stenokardijos, pankreatitas.
Pasiruošimas tyrimui
Trigliceridų koncentracija kraujyje gali padidėti net 5-10 kartų, jei asmuo prieš tyrimą valgė. Dėl šių priežasčių, iki kraujo davimo, būtina susilaikyti nuo valgymo bent 14 valandų, taip pat bent 3 dienas vengti alkoholio. Galima vartoti vandenį.
Kortikosteroidai, ŽIV proteazės inhibitoriai, beta adrenoblokatoriai, estrogenai taip pat gali padidinti trigliceridų kiekį kraujyje, todėl apie jų vartojimą derėtų pranešti gydytojui ir prieš tyrimą jų kurį laiką nevartoti.
Didelio jautrumo C reaktyvus baltymas (djCRB) – pati tiksliausia ir patikimiausia priemonė nedideliam uždegimui aptikti. Didelio jautrumo C reaktyvinis baltymo tyrimas atskleidžia mažo aktyvumo kraujagyslių uždegimą, dėl kurio prognozuojami širdies vainikinių kraujagyslių, periferinių kraujagyslių susirgimai ar insultas. Jei atliekant didelio jautrumo C reaktyvinio baltymo tyrimą neaptinkamas drastiškas jo pakilimas (pvz. dėl bakterinės infekcijos), tuomet galima atsižvelgti į žemų CRB rodiklių svyravimus, leidžiančius aptikti tikimybę susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, miokardo infarktu, apatinių galūnių ateroskleroze.
Tyrimo reikšmingumas ir svarba
Didelio jautrumo CRB tyrimas galėtų padėti tiksliau nustatyti širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymo riziką asmenims, kuriems nėra klinikinių simptomų arba simptomai nežymūs. Taip pat, tyrimo metu nustatoma, kiek organizmas yra pažeistas aterosklerotinių procesų.
Kada reikia atlikti tyrimus?
Didelio jautrumo CRB tyrimą vertėtų atlikti, jei turite riziką susirgti širdies ar kraujagyslių ligomis, yra padidėjęs kraujo spaudimas, sergate diabetu, jaučiate nuovargį, dilgčiojimą galūnėse, kamuoja galvos svaigimas, traukuliai, skausmas širdies plote ar širdies ritmo sutrikimai.
Pasiruošimas tyrimui
Didelio jautrumo CRB tyrimas specialaus pasiruošimo nereikalauja, tačiau rekomenduojama nevalgyti bent 9–12 valandų iki tyrimo. Svarbu tai, kad kai kurių medikamentų vartojimas gali turėti įtakos tyrimo rezultatams, todėl prieš tyrimą vertėtų informuoti gydytoją apie visus vartojamus vaistus.
