STOROSIOS ŽARNOS VĖŽYS

Storosios žarnos vėžys (kolorektalinis vėžys) – tai piktybinis navikas, atsirandantis storojoje arba tiesiojoje žarnoje. Ši liga yra viena dažniausių onkologinių ligų Lietuvoje ir pasaulyje, tačiau anksti diagnozavus yra viena iš geriausiai gydomų.

Kas yra storosios žarnos vėžys?

Storosios žarnos vėžys prasideda nuo gerybinių darinių – polipų, kurie laikui bėgant gali virsti piktybiniais. Liga vystosi lėtai, dažnai nesukelia simptomų ankstyvose stadijose, todėl svarbi profilaktinė patikra, ypač vyresniems nei 50 metų žmonėms.

Pagrindinės storosios žarnos vėžio priežastys

• Paveldimumas – šeimos istorija (Lyncho sindromas, šeiminė adenomatozinė polipozė);
• Mityba – daug raudonos ar perdirbtos mėsos, mažai skaidulų;
• Nutukimas, mažas fizinis aktyvumas;
• Rūkymas ir alkoholis;
• Lėtinės žarnyno ligos – opiniu kolitu ar Krono liga sergantys turi padidintą riziką;
• Amžius – dažniausiai diagnozuojama vyresniems nei 50 metų.

Storosios žarnos vėžio simptomai

Ankstyvose stadijose simptomų gali nebūti, tačiau vėliau pasireiškia:

• Kraujo pėdsakai išmatose (raudonas arba tamsus kraujas);
• Tuštinimosi įpročių pokyčiai – viduriavimas, vidurių užkietėjimas, nepilno pasišalinimo jausmas;
• Pilvo skausmas ar pūtimas;
• Netikėtas svorio kritimas;
• Nuovargis, silpnumas dėl anemijos;
• Siauresnės nei įprasta išmatos (pieštuko formos).

Kada kreiptis į gydytoją?

• Jei pastebite kraują išmatose;
• Jei keičiasi tuštinimosi dažnis ar konsistencija;
• Jei jaučiate pilvo skausmus ar pūtimą, kuris nepraeina;
• Jei netikėtai krenta svoris ar jaučiatės išsekęs;
• Jei esate vyresnis nei 50 metų – rekomenduojama profilaktinė patikra net ir neturint simptomų.

Kaip diagnozuojamas storosios žarnos vėžys?

• Išmatų kraujo testas – nematomo kraujo aptikimui;
• Koloskopija – pagrindinis tyrimas, leidžiantis apžiūrėti visą storąją žarną ir paimti mėginius biopsijai;
• Biopsija – patvirtina diagnozę histologiškai;
• Kompiuterinė tomografija (KT) ar MRT – ligos išplitimui įvertinti;
• Kraujo tyrimai, įskaitant naviko žymenį CEA.

Kokie gydytojai gydo storosios žarnos vėžį?

• Onkologas – sudaro gydymo planą;
• Gastroenterologas – atlieka koloskopiją ir pirmąją apžiūrą;
• Chirurgas-onkologas – pašalina naviką;
• Radioterapeutas – taiko spindulinę terapiją;
• Chemoterapeutas – skiria vaistinius gydymus;
• Psichologas ir dietologas – padeda palaikyti emocinę ir fizinę sveikatą gydymo metu.

Storosios žarnos vėžio gydymas

1. Chirurginis gydymas

• Pagrindinis gydymo būdas;
• Atliekama dalies ar visos pažeistos žarnos pašalinimas (kartais reikalinga laikina ar nuolatinė stomos suformavimas).

2. Chemoterapija

• Taikoma prieš ar po operacijos;
• Naudojama išplitusiam vėžiui gydyti.

3. Spindulinė terapija

• Dažniau naudojama tiesiosios žarnos vėžiui;
• Gali būti skiriama prieš operaciją (navikui sumažinti) ar po jos.

4. Tikslinė terapija / imunoterapija

• Taikoma esant tam tikroms genetinėms naviko savybėms (pvz., MSI-H).

Kaip sumažinti riziką susirgti storosios žarnos vėžiu?

• Sveika mityba – daugiau daržovių, vaisių, mažiau raudonos mėsos;
• Reguliarus fizinis aktyvumas;
• Sveikas kūno svoris;
• Nerūkyti, vengti alkoholio;
• Profilaktiniai tyrimai – ypač nuo 50 metų arba anksčiau, jei šeimoje buvo šios ligos atvejų.

Kodėl verta rinktis mūsų kliniką?

• Patyrę onkologai ir chirurgai;
• Moderni įranga ir tikslūs vaizdiniai tyrimai;
• Greitas diagnostikos ir gydymo plano sudarymas;
• Psichologinė pagalba gydymo laikotarpiu;
• Individualus požiūris į kiekvieną pacientą.

Dažniausiai užduodami klausimai apie storosios žarnos vėžį (DUK)

1. Ar storosios žarnos vėžys visada sukelia simptomus?

Ne. Dažnai jis vystosi be aiškių simptomų, todėl labai svarbūs profilaktiniai patikrinimai.

2. Ar storosios žarnos vėžys išgydomas?

Taip, jei liga nustatoma anksti – išgyvenamumas gali siekti daugiau nei 90 %.

3. Kaip dažnai reikia atlikti koloskopiją?

Jei neturite rizikos veiksnių – kas 10 metų nuo 50 metų amžiaus. Rizikos grupėje – dažniau ir anksčiau (pagal gydytojo rekomendacijas).

4. Ar kraujas išmatose visada reiškia vėžį?

Ne. Tai gali būti hemorojus, žarnyno uždegimas ar polipai, bet bet kokiu atveju reikalinga išsami apžiūra.

5. Ar storosios žarnos vėžys paveldimas?

Gali būti. Paveldimos formos sudaro apie 5–10 % atvejų – jei šeimoje yra buvę ligos atvejų, svarbu pasitikrinti anksčiau.

📞 Pastebėjote nerimą keliančius simptomus arba esate rizikos grupėje?

Registruokitės koloskopijai ar pasikonsultuokite su mūsų gastroenterologais – ankstyvas patikrinimas gali išgelbėti gyvybę.

Šiame puslapyje skelbiama informacija skirta tik švietimo tikslais. Remiantis ja, – neturėtų būti diagnozuojamos ligos/disfunkcijos ar priimami sprendimai dėl konkretaus gydymo, tai turi būti atliekama tik konsultuojantis su kvalifikuotu sveikatos priežiūros specialistu.