SKRANDŽIO OPA

Skrandžio opa: priežastys, simptomai, diagnostika ir gydymas

Skrandžio opa – tai atviras gleivinės pažeidimas, atsirandantis skrandžio vidiniame sluoksnyje. Opa gali sukelti stiprų skausmą, diskomfortą ir, negydoma, sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip kraujavimas ar prakiurimas. Laiku nustatyta diagnozė ir tinkamas gydymas leidžia efektyviai kontroliuoti ligą ir išvengti komplikacijų.

Kas yra skrandžio opa?

Skrandžio opa – tai gleivinės defektas, atsirandantis, kai apsauginis gleivinės sluoksnis nesugeba atsilaikyti prieš skrandžio rūgštį. Opa gali atsirasti:

• Skrandyje – vadinama skrandžio opa;
• Dvylikapirštėje žarnoje – vadinama dvylikapirštės žarnos opa (dažnesnė).

Abi šios formos dažnai apibendrinamos kaip pepsinės opos.

Kas sukelia skrandžio opą?

Dažniausios priežastys:

• Helicobacter pylori infekcija – pažeidžia gleivinę ir sukelia uždegimą;
• Ilgalaikis nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU) vartojimas (pvz., ibuprofenas, aspirinas);
• Stresas (ypač sunkių būklių metu – po operacijų, nudegimų);
• Rūkymas ir alkoholio vartojimas;
• Pernelyg didelis skrandžio rūgšties kiekis.

Skrandžio opos simptomai

• Skausmas ar deginimo jausmas viršutinėje pilvo dalyje (ypač nevalgius ar naktį);
• Skausmas, palengvėjantis pavalgus (dažniau dvylikapirštės žarnos opa);
• Pykinimas, vėmimas;
• Svorio kritimas dėl apetito stokos;
• Rūgšties refliuksas, raugėjimas;
• Juodos išmatos ar vėmimas krauju (esant kraujavimui).

Kada kreiptis į gydytoją?

• Jei jaučiate nuolatinį ar stiprėjantį pilvo skausmą;
• Jei skausmas trukdo miegoti arba palengvėja tik pavalgus;
• Jei pastebite kraujo išmatose ar vemiate tamsiu turiniu;
• Jei jaučiate silpnumą, nuovargį ar krinta svoris.

Kaip diagnozuojama skrandžio opa?

1. Gydytojo konsultacija:

• Anamnezė, simptomų įvertinimas, fizinė apžiūra.

2. Pagrindiniai tyrimai:

• Gastroskopija – pagrindinis tyrimas, leidžiantis tiesiogiai apžiūrėti skrandžio gleivinę ir paimti biopsiją;
• Helicobacter pylori tyrimai – kraujo, išmatų, kvėpavimo ar biopsijos testai;
• Kraujo tyrimai – anemijos ar uždegimo požymiai;
• Išmatų tyrimai – kraujo aptikimui.

Kokie gydytojai gydo skrandžio opą?

• Gastroenterologas – pagrindinis specialistas, diagnozuojantis ir gydantis virškinimo trakto ligas;
• Šeimos gydytojas – atlieka pirminį vertinimą ir gali paskirti pradines priemones;
• Dietologas – padeda pritaikyti mitybą gydymo metu.

Skrandžio opos gydymas

1. Vaistai:
2. Gyvenimo būdo ir mitybos keitimas:

• Vengti alkoholio, rūkymo, aštraus ir rūgštaus maisto;
• Reguliariai valgyti mažomis porcijomis;
• Vengti streso;
• Neriboti maisto be būtinybės – mityba turi būti pilnavertė.

Kaip išvengti skrandžio opos?

• Vartoti NVNU tik su gydytojo priežiūra ir kartu su apsauginiais vaistais;
• Gydyti Helicobacter pylori, jei randama;
• Laikytis sveikos mitybos principų;
• Vengti žalingų įpročių (rūkymas, alkoholis);
• Rūpintis emocine sveikata ir stresų valdymu.

Dažniausiai užduodami klausimai apie skrandžio opą (DUK)

1. Kas yra skrandžio opa?

Skrandžio opa – tai atviras skrandžio gleivinės pažeidimas, atsirandantis, kai apsauginis gleivinės sluoksnis nebesugeba apsaugoti nuo skrandžio rūgšties poveikio. Negydoma opa gali sukelti komplikacijų.

2. Kokie yra skrandžio opos simptomai?

Dažniausi simptomai – deginantis ar maudžiantis viršutinės pilvo dalies skausmas, pykinimas, pilvo pūtimas, apetito sumažėjimas, raugėjimas ar sunkesniais atvejais kraujavimo požymiai.

3. Kas sukelia skrandžio opą?

Dažniausios priežastys – Helicobacter pylori infekcija, ilgalaikis nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vartojimas, rūkymas, alkoholio vartojimas ar padidėjęs skrandžio rūgštingumas.

4. Kaip diagnozuojama skrandžio opa?

Diagnozei nustatyti gydytojas įvertina simptomus ir gali skirti gastroskopiją, Helicobacter pylori tyrimus, kraujo ar kitus papildomus diagnostinius tyrimus.

5. Ar skrandžio opa gydoma?

Taip, gydymas priklauso nuo opos priežasties. Gali būti taikomi rūgštingumą mažinantys vaistai, Helicobacter pylori eradikacijos gydymas, mitybos korekcijos ir gyvenimo būdo pokyčiai.

Šiame puslapyje skelbiama informacija skirta tik švietimo tikslais. Remiantis ja, – neturėtų būti diagnozuojamos ligos/disfunkcijos ar priimami sprendimai dėl konkretaus gydymo, tai turi būti atliekama tik konsultuojantis su kvalifikuotu sveikatos priežiūros specialistu.