Lėtinių ligų mažakraujystė (anemija)

Lėtinių ligų mažakraujystė – simptomai, priežastys, diagnostika ir gydymas

Lėtinių ligų mažakraujystė (anemija) – tai mažakraujystė, atsirandanti dėl ilgai organizme trunkančio uždegimo, infekcijos, autoimuninės ligos, vėžio, inkstų ar kitų lėtinių ligų.

Sergant lėtine liga, organizme gali sutrikti geležies panaudojimas, sumažėti eritrocitų gamyba ir sutrumpėti jų gyvavimo trukmė. Dėl šių procesų sumažėja hemoglobino kiekis kraujyje.

Lėtinių ligų anemija dažniausiai vystosi palaipsniui ir gali būti lengva arba vidutinio sunkumo.

Kas yra lėtinių ligų mažakraujystė?

Lėtinių ligų mažakraujystė dažniausiai susijusi su ilgalaikiu organizmo uždegiminiu atsaku.

Uždegimo metu padidėja hepcidino – hormono, reguliuojančio geležies apykaitą – gamyba. Dėl to geležis sulaikoma organizmo atsargose ir tampa mažiau prieinama kaulų čiulpams, nors bendras geležies kiekis organizme gali būti pakankamas.

Kartu gali:

• Sumažėti eritropoetino gamyba;
• Sutriktį kaulų čiulpų atsakas į eritropoetiną;
• Sutrumpėti eritrocitų gyvavimo trukmė;
• Sulėtėti naujų eritrocitų gamyba.

Todėl hemoglobino kiekis mažėja ir išsivysto mažakraujystė.

Lėtinių ligų mažakraujystės priežastys

Lėtinių ligų mažakraujystę gali sukelti įvairios ilgai trunkančios ligos.

Dažniausios priežastys:

• Lėtinės infekcijos;
• Autoimuninės ir reumatologinės ligos;
• Lėtinės inkstų ligos;
• Vėžiniai susirgimai;
• Uždegiminės žarnyno ligos;
• Lėtinės kepenų ligos;
• Kitos ilgai trunkančios uždegiminės ligos.

Lėtinių ligų anemija dažnai būna susijusi ne su absoliučiu geležies trūkumu, o su sutrikusiu geležies panaudojimu organizme.

Lėtinių ligų mažakraujystės simptomai

Simptomai priklauso nuo hemoglobino kiekio sumažėjimo ir nuo pagrindinės ligos.

Dažniausi simptomai:

• Nuovargis;
• Silpnumas;
• Energijos stoka;
• Sumažėjęs fizinis pajėgumas;
• Odos ir gleivinių blyškumas;
• Galvos svaigimas;
• Galvos skausmas;
• Dusulys fizinio krūvio metu;
• Padažnėjęs širdies plakimas;
• Sunkiau susikaupti.

Kadangi lėtinių ligų mažakraujystė dažnai vystosi palaipsniui, žmogus gali ilgą laiką nepastebėti ryškių simptomų.

Kada kreiptis į gydytoją?

Į gydytoją rekomenduojama kreiptis, jei:

• Nuolat jaučiamas neįprastas nuovargis;
• Atsiranda silpnumas ar sumažėja fizinis pajėgumas;
• Atsiranda dusulys fizinio krūvio metu;
• Pastebimas odos blyškumas;
• Kartojasi galvos svaigimas;
• Kraujo tyrime nustatomas sumažėjęs hemoglobino kiekis;
• Mažakraujystė išlieka gydant pagrindinę ligą;
• Sergama lėtine liga ir atsiranda naujų mažakraujystei būdingų simptomų.

Svarbu išsiaiškinti mažakraujystės priežastį, nes lėtine liga sergančiam žmogui anemiją gali sukelti ir geležies, vitamino B12 ar folatų trūkumas.

Lėtinių ligų mažakraujystės diagnostika

Diagnozuojant lėtinių ligų mažakraujystę svarbu ne tik nustatyti sumažėjusį hemoglobino kiekį, bet ir atskirti ją nuo geležies stokos bei kitų anemijos formų.

Dažniausiai atliekami:

• Bendras kraujo tyrimas (BKT) – įvertinamas hemoglobino, eritrocitų ir kitų kraujo ląstelių kiekis;
• MCV – įvertinamas vidutinis eritrocitų dydis;
• Feritino tyrimas – įvertinamos organizmo geležies atsargos;
• Geležies koncentracijos tyrimas;
• Transferino arba bendro geležies surišimo pajėgumo tyrimas;
• Transferino saturacija;
• CRB ir (arba) ENG – įvertinamas uždegiminis procesas;
• Retikulocitų tyrimas – įvertinama eritrocitų gamyba;
• Vitamino B12 ir folatų tyrimai, jei reikia atmesti kitas mažakraujystės priežastis.

Prireikus atliekami inkstų, kepenų, hormonų ar kiti tyrimai, padedantys nustatyti pagrindinę ligą.

Kaip atskirti lėtinių ligų anemiją nuo geležies stokos?

Tai svarbu, nes šių dviejų mažakraujystės formų gydymas skiriasi.

Esant geležies stokos anemijai, geležies atsargos paprastai būna sumažėjusios, todėl feritino kiekis dažniausiai yra mažas.

Esant lėtinių ligų anemijai, geležies atsargos gali būti pakankamos ar net padidėjusios, tačiau geležis nėra pakankamai prieinama kaulų čiulpams. Dėl uždegimo feritino kiekis gali būti normalus arba padidėjęs.

Kartais žmogui gali būti nustatytos abi būklės vienu metu – ir lėtinių ligų anemija, ir geležies trūkumas.

Lėtinių ligų mažakraujystės gydymas

Pagrindinis gydymo tikslas – gydyti ligą, dėl kurios išsivystė mažakraujystė.

Gydymas gali apimti:

• Pagrindinės uždegiminės ar infekcinės ligos gydymą;
• Autoimuninės ligos kontrolę;
• Lėtinės inkstų ligos gydymą;
• Onkologinės ligos gydymą;
• Geležies preparatus, jei nustatomas tikras geležies trūkumas;
• Eritropoezę stimuliuojančius vaistus tam tikrais atvejais;
• Kraujo transfuzijas, kai anemija yra sunki arba kelia grėsmę paciento būklei.

Ar lėtinių ligų anemija gydoma geležimi?

Ne visada.

Lėtinių ligų anemijos atveju geležies organizme gali būti pakankamai, tačiau ji yra „užrakinta“ atsargose ir nepakankamai panaudojama eritrocitų gamybai.

Todėl geležies preparatai skiriami tuomet, kai nustatomas geležies trūkumas arba gydytojas nustato, kad geležies papildymas konkrečiu atveju yra tikslingas.

Savarankiškai ilgą laiką vartoti geležies preparatų nerekomenduojama.

Lėtinių inkstų ligų sukelta mažakraujystė

Lėtinė inkstų liga yra viena iš dažnesnių anemijos priežasčių.

Sveiki inkstai gamina hormoną eritropoetiną, kuris skatina kaulų čiulpus gaminti eritrocitus. Sutrikus inkstų funkcijai, eritropoetino gaminama mažiau.

Todėl gali sumažėti eritrocitų gamyba ir išsivystyti mažakraujystė.

Kai kuriems pacientams gali būti skiriami eritropoezę stimuliuojantys vaistai, o gydymas derinamas su geležies atsargų įvertinimu ir pagrindinės inkstų ligos gydymu.

Lėtinių ligų mažakraujystės komplikacijos

Dažniausiai lėtinių ligų mažakraujystė būna lengva ar vidutinio sunkumo, tačiau sunkesnė anemija gali pabloginti paciento savijautą ir pagrindinės ligos eigą.

Galimos komplikacijos:

• Ryškus nuovargis;
• Sumažėjęs fizinis pajėgumas;
• Dusulys;
• Širdies plakimas;
• Gyvenimo kokybės pablogėjimas;
• Didesnė širdies ir kraujagyslių sistemos apkrova esant sunkiai anemijai.

Komplikacijų rizika priklauso nuo hemoglobino kiekio, anemijos trukmės ir pagrindinės ligos.

Lėtinių ligų mažakraujystė ir mityba

Subalansuota mityba yra svarbi bendrai sveikatai, tačiau vien mitybos pakeitimų dažniausiai nepakanka lėtinių ligų sukeltai anemijai išgydyti.

Mityboje svarbu užtikrinti pakankamą:

• Geležies;
• Vitamino B12;
• Folatų;
• Baltymų kiekį.

Jeigu nustatomas konkretus maistinių medžiagų trūkumas, gydytojas gali rekomenduoti papildomą jų vartojimą.

Kokie gydytojai gydo lėtinių ligų mažakraujystę?

Lėtinių ligų mažakraujystę gali diagnozuoti ir gydyti:

• Šeimos gydytojas – atlieka pirminį ištyrimą ir stebi pagrindinę ligą;
• Hematologas – vertina neaiškią, sunkią ar pasikartojančią mažakraujystę;
• Nefrologas – jei anemija susijusi su lėtine inkstų liga;
• Reumatologas – jei ją sukelia autoimuninė ar reumatologinė liga;
• Gastroenterologas – esant uždegiminėms žarnyno ar kitoms virškinimo sistemos ligoms;
• Onkologas – jei anemija susijusi su onkologine liga.

Gydymas dažniausiai yra kompleksinis ir priklauso nuo pagrindinės ligos.

Ar lėtinių ligų mažakraujystė išgydoma?

Ligos eiga priklauso nuo ją sukėlusios priežasties.

Jeigu sėkmingai kontroliuojama pagrindinė lėtinė liga, mažakraujystė taip pat gali sumažėti ar išnykti.

Kai pagrindinė liga yra ilgalaikė ir jos visiškai pašalinti neįmanoma, anemiją gali tekti kontroliuoti ilgą laiką.

Todėl svarbiausia ne tik koreguoti hemoglobino kiekį, bet ir nustatyti bei gydyti pagrindinę mažakraujystės priežastį.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

1. Kas yra lėtinių ligų mažakraujystė?

Lėtinių ligų mažakraujystė – tai anemija, susijusi su ilgalaikėmis uždegiminėmis, infekcinėmis ar kitomis lėtinėmis ligomis.

2. Kokie yra lėtinių ligų mažakraujystės simptomai?

Dažniausi simptomai – nuovargis, silpnumas, blyškumas, dusulys ir sumažėjęs fizinis pajėgumas.

3. Kas sukelia lėtinių ligų mažakraujystę?

Ją gali sukelti įvairios lėtinės ligos ir ilgalaikiai organizmo uždegiminiai procesai.

4. Kaip diagnozuojama lėtinių ligų mažakraujystė?

Mažakraujystė diagnozuojama atliekant kraujo tyrimus ir vertinant hemoglobino bei kitus kraujo rodiklius.

5. Kaip gydoma lėtinių ligų mažakraujystė?

Gydymas priklauso nuo mažakraujystę sukėlusios ligos. Svarbu gydyti pagrindinę priežastį ir įvertinti individualų gydymo poreikį.

Šiame puslapyje skelbiama informacija skirta tik švietimo tikslais. Remiantis ja, – neturėtų būti diagnozuojamos ligos/disfunkcijos ar priimami sprendimai dėl konkretaus gydymo, tai turi būti atliekama tik konsultuojantis su kvalifikuotu sveikatos priežiūros specialistu.