DILGĖLINĖ

Dilgėlinė (urtikarija) – simptomai, priežastys, diagnostika ir gydymas

Dilgėlinė (urtikarija) – tai dažna odos reakcija, pasireiškianti staiga atsirandančiais niežtinčiais bėrimais, primenančiais nudilginimą dilgėle. Ši būklė gali būti ūminė (trunkanti kelias dienas ar savaites) arba lėtinė (trunkanti ilgiau nei 6 savaites). Dilgėlinė gali atsirasti bet kokio amžiaus žmonėms ir dažnai yra susijusi su alerginėmis ar kitomis organizmo reakcijomis.

Kas yra dilgėlinė?

Dilgėlinė – tai odos reakcija, kurios metu atsiranda iškilūs, paraudę ir niežtintys bėrimai (pūslės). Jie gali keisti vietą, atsirasti ir išnykti per kelias valandas ar dienas.

Dilgėlinė gali būti:

• Ūminė – trunka iki 6 savaičių;
• Lėtinė – trunka ilgiau nei 6 savaites;
• Alerginė arba nealerginė.

Dilgėlinės priežastys

Dilgėlinę gali sukelti įvairūs veiksniai.

Dažniausios priežastys:

• Maisto produktai (riešutai, jūros gėrybės, pienas);
• Vaistai;
• Infekcijos;
• Vabzdžių įkandimai;
• Fiziniai veiksniai (šaltis, karštis, spaudimas);
• Stresas;
• Alerginės reakcijos.

Dilgėlinės simptomai

Dilgėlinės simptomai dažniausiai atsiranda staiga.

Dažniausi simptomai:

• Niežtintys odos bėrimai;
• Iškilusios, paraudusios dėmės;
• Bėrimų dydžio ir formos kaita;
• Odos patinimas;
• Deginimo pojūtis.

Kai kuriais atvejais gali pasireikšti angioedema – gilesnių audinių patinimas (pvz., lūpų ar akių).

Kada kreiptis į gydytoją?

Į gydytoją rekomenduojama kreiptis, jei:

• Bėrimai nepraeina kelias dienas;
• Dilgėlinė kartojasi;
• Atsiranda stiprus patinimas;
• Pasireiškia kvėpavimo sutrikimai (skubi pagalba).

Dilgėlinės diagnostika

Diagnozuojant dilgėlinę, gali būti atliekami šie tyrimai:

• Gydytojo dermatologo ar alergologo apžiūra;
• Alerginiai testai;
• Kraujo tyrimai;
• Infekcijų tyrimai.

Tikslas – nustatyti galimą ligos priežastį.

Dilgėlinės gydymas

Gydymas priklauso nuo ligos priežasties ir sunkumo.

Dažniausiai taikomi:

• Antihistamininiai vaistai;
• Priešuždegiminiai vaistai;
• Alergijos sukėlėjų vengimas;
• Gyvenimo būdo korekcija.

Kokie gydytojai gydo dilgėlinę?

Dilgėlinės gydymas dažniausiai atliekamas kelių specialistų bendradarbiavimu.

Dažniausiai šią būklę gydo:

• Dermatologas – pagrindinis specialistas, kuris diagnozuoja ir gydo odos ligas.
• Alergologas – jei dilgėlinė susijusi su alerginėmis reakcijomis.
• Šeimos gydytojas – gali atlikti pirminę apžiūrą ir paskirti pradinį gydymą.

Kaip sumažinti dilgėlinės riziką?

Norint sumažinti dilgėlinės pasireiškimą, rekomenduojama:

• Vengti žinomų alergenų;
• Stebėti mitybą;
• Mažinti stresą;
• Naudoti švelnias odos priežiūros priemones;
• Stiprinti imuninę sistemą.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

1. Kas yra dilgėlinė?

Dilgėlinė (urtikarija) – tai odos reakcija, pasireiškianti staiga atsirandančiais niežtinčiais, iškiliais bėrimais, primenančiais nudilginimą dilgėle. Ji gali būti ūminė arba lėtinė ir kartais pasireikšti kartu su odos ar gleivinių patinimu.

2. Kokie yra dilgėlinės simptomai?

Dažniausi simptomai – niežtintys odos bėrimai, paraudimas, iškilios pūkšlės, kurios gali keisti vietą ar dydį, bei kai kuriais atvejais veido, lūpų ar akių patinimas. Simptomai gali atsirasti staiga ir trukti nuo kelių valandų iki ilgiau.

3. Kas sukelia dilgėlinę?

Dilgėlinę gali išprovokuoti alerginės reakcijos, maisto produktai, vaistai, infekcijos, temperatūros pokyčiai, stresas ar kiti fiziniai dirgikliai. Kai kuriais atvejais tikslios priežasties nustatyti nepavyksta.

4. Kaip diagnozuojama dilgėlinė?

Diagnozė dažniausiai nustatoma gydytojui įvertinus simptomus ir ligos istoriją. Jei simptomai kartojasi ar įtariama alerginė priežastis, gali būti skiriami alergologiniai ar kiti papildomi tyrimai.

5. Ar dilgėlinė gydoma?

Taip, dilgėlinės gydymas priklauso nuo jos priežasties ir simptomų sunkumo. Dažniausiai taikomas simptomų kontrolės gydymas bei rekomenduojama vengti nustatytų provokuojančių veiksnių.

📞 Jaučiate odos uždegimo ar niežulio simptomus?

Registruokitės pas mūsų dermatologus – mes padėsime Jums atgauti sveiką ir gražią odą!

Šiame puslapyje skelbiama informacija skirta tik švietimo tikslais. Remiantis ja, – neturėtų būti diagnozuojamos ligos/disfunkcijos ar priimami sprendimai dėl konkretaus gydymo, tai turi būti atliekama tik konsultuojantis su kvalifikuotu sveikatos priežiūros specialistu.