Aukštas kraujo spaudimas (hipertenzija): priežastys, simptomai, diagnostika ir gydymas

Aukštas kraujo spaudimas, dar vadinamas hipertenzija, yra viena dažniausių širdies ir kraujagyslių ligų priežasčių pasaulyje. Dažnai liga vystosi nepastebimai, bet ilgainiui gali sukelti rimtų komplikacijų – insultą, širdies nepakankamumą, inkstų pažeidimus.

Kas yra aukštas kraujo spaudimas?

Kraujo spaudimas – tai jėga, kuria kraujas stumia arterijų sieneles. Jis matuojamas dviem skaičiais:

  • Sistolinis spaudimas (viršutinis) – spaudimas arterijose, kai širdis susitraukia;
  • Diastolinis spaudimas (apatinis) – spaudimas tarp širdies susitraukimų.

Hipertenzija nustatoma, kai spaudimas nuolat yra aukštesnis nei 140/90 mmHg.

Hipertenzijos tipai

  1. Pirminė (esminė) hipertenzija – dažniausia forma, jos priežastys dažnai nėra aiškios, susijusios su gyvenimo būdu ir genetika.
  2. Antrinė hipertenzija – atsiranda dėl kitos ligos, pvz., inkstų sutrikimų, hormonų pusiausvyros sutrikimų ar vartojamų vaistų.

Kas didina aukšto kraujo spaudimo riziką?

  • Amžius – rizika didėja su metais;
  • Nutukimas ir nejudrus gyvenimo būdas;
  • Nesveika mityba (daug druskos, riebalų);
  • Rūkymas ir alkoholis;
  • Stresas;
  • Genetinė predispozicija;
  • Ligos: diabetas, inkstų ligos.

Aukšto kraujo spaudimo simptomai

Dažnai hipertenzija būna besimptomė ir diagnozuojama atsitiktinai. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti:

  • Galvos skausmas, dažniausiai pakaušio srityje;
  • Galvos svaigimas;
  • Širdies plakimas;
  • Nosies kraujavimas;
  • Nuovargis ir sumažėjęs darbingumas.
aukštas kraujospūdis hipertenzija

Kada kreiptis į gydytoją?

  • Jei kraujo spaudimas viršija 140/90 mmHg nuolat;
  • Jei jaučiate aukščiau minėtus simptomus;
  • Jei turite rizikos veiksnių (nutukimą, šeimos anamnezę, diabetą);
  • Siekiant profilaktinių sveikatos patikrinimų.

Kaip diagnozuojama hipertenzija?

  • Reguliarus kraujo spaudimo matavimas;
  • 24 valandų kraujospūdžio monitoravimas, jei reikia;
  • Laboratoriniai tyrimai: cholesterolio, gliukozės kiekis kraujyje;
  • Inkstų ir širdies funkcijos įvertinimas.

Hipertenzijos gydymas

Gyvenimo būdo pokyčiai:

  • Sumažinti druskos suvartojimą;
  • Reguliari fizinė veikla (30 min. kasdien);
  • Subalansuota mityba, daug daržovių, vaisių;
  • Nutraukti rūkymą, apriboti alkoholio vartojimą;
  • Streso mažinimas.

Vaistai:

  • Jei gyvenimo būdo pakeitimai nepakankami, gydytojas gali skirti vaistus, pvz., diuretikus, beta blokatorius, AKF inhibitorius ir kt.
  • Gydymas individualizuojamas, atsižvelgiant į kitų ligų buvimą.

Galimos komplikacijos

Negydoma hipertenzija gali sukelti:

  • Širdies ligas (infarktą, širdies nepakankamumą);
  • Insultą;
  • Inkstų nepakankamumą;
  • Regos sutrikimus.
aukšto kraujospūdžio hipertenzijos gydymas

Dažniausiai užduodami klausimai apie aukštą kraujo spaudimą (DUK)

1. Kas yra aukštas kraujo spaudimas (hipertenzija)?

Aukštas kraujo spaudimas, arba hipertenzija, – tai būklė, kai kraujo spaudimas arterijose nuolat būna padidėjęs. Negydoma hipertenzija gali didinti infarkto, insulto, širdies nepakankamumo ir inkstų pažeidimų riziką.

2. Kokie yra hipertenzijos simptomai?

Hipertenzija dažnai ilgą laiką nesukelia jokių simptomų, todėl vadinama „tyliąja liga“. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti galvos skausmas, galvos svaigimas, širdies plakimo pojūtis, nuovargis ar nosies kraujavimas.

3. Kas didina aukšto kraujo spaudimo riziką?

Hipertenzijos riziką gali didinti vyresnis amžius, antsvoris, mažas fizinis aktyvumas, per didelis druskos vartojimas, rūkymas, alkoholis, stresas, genetinis polinkis, cukrinis diabetas ar inkstų ligos.

4. Kaip diagnozuojama hipertenzija?

Diagnozei nustatyti atliekami reguliarūs kraujospūdžio matavimai. Prireikus gali būti skiriamas 24 valandų kraujospūdžio stebėjimas, kraujo tyrimai bei širdies ar inkstų funkcijos vertinimas.

5. Ar hipertenzija gydoma?

Taip, hipertenzija gydoma keičiant gyvenimo būdą ir, jei reikia, skiriant vaistus. Gydymas padeda sumažinti komplikacijų riziką ir pagerinti širdies bei kraujagyslių sveikatą.

Šiame puslapyje skelbiama informacija skirta tik švietimo tikslais. Remiantis ja, – neturėtų būti diagnozuojamos ligos/disfunkcijos ar priimami sprendimai dėl konkretaus gydymo, tai turi būti atliekama tik konsultuojantis su kvalifikuotu sveikatos priežiūros specialistu.