Astma: priežastys, simptomai, diagnostika ir gydymas
Astma – tai lėtinė kvėpavimo takų liga, pasireiškianti bronchų uždegimu ir susiaurėjimu, kuris sukelia kvėpavimo sunkumus, dusulį, kosulį ar švokštimą. Astma gali būti kontroliuojama tinkamu gydymu ir gyvenimo būdu, tačiau negydoma gali pabloginti gyvenimo kokybę ir sukelti pavojingus priepuolius.
Kas yra astma?
Astma – tai uždegiminė bronchų liga, dėl kurios kvėpavimo takai tampa jautrūs įvairiems dirgikliams. Susidarius uždegimui, bronchų sienelės patinsta, susiaurėja ir gamina daugiau gleivių, kas apsunkina kvėpavimą.
Astma gali būti:
- Alerginė (dažniausiai susijusi su aplinkos alergenais);
- Nealerginė (pvz., fizinio krūvio, virusinių infekcijų sukelta);
- Profesinė (atsiranda dirbant su tam tikromis medžiagomis);
- Naktinė ar sezoninė.
Kas sukelia astmą?
- Alergenai (žiedadulkės, dulkių erkės, pelėsis, gyvūnų pleiskanos);
- Virusinės kvėpavimo takų infekcijos;
- Tabako dūmai, oro tarša;
- Šaltas oras arba sausas oras;
- Fizinis krūvis;
- Stresas ar emociniai veiksniai;
- Kai kurie vaistai
- Paveldimumas – astma dažniau pasireiškia šeimose, kuriose yra kitų alerginių ligų.
Astmos simptomai
- Dusulys, ypač fizinio krūvio metu ar naktį;
- Švokštimas – švilpiantis garsas iškvepiant;
- Kosulys, dažnai pasunkėjantis naktį arba anksti ryte;
- Spaudimas ar sunkumo jausmas krūtinėje;
- Sunkumas giliai įkvėpti.
Simptomai gali būti nuolatiniai arba pasireikšti priepuoliais.
Kada kreiptis į gydytoją?
- Jei dusulys ar kosulys trunka ilgiau nei kelias savaites;
- Jei jaučiate švokštimą, kuris kartojasi;
- Jei naktį dažnai prabundate dėl kvėpavimo problemų;
- Jei vaistai tampa vis mažiau veiksmingi;
- Jei pasireiškia ūmus dusulio priepuolis – būtina skubi pagalba.
Kaip diagnozuojama astma?
- Gydytojo apžiūra:
- Įvertinami simptomai, šeimos istorija, gyvenimo būdas.
- Tyrimai:
- Spirometrija – kvėpavimo funkcijos tyrimas;
- Pikfluometrija – bronchų praeinamumo stebėjimas;
- Bronchodilatacinis mėginys – reakcija į inhaliacinius vaistus;
- Alergologiniai tyrimai – nustatyti galimus alergenus;
- Rentgeno ar KT tyrimai, jei reikalinga atmesti kitas ligas.
Kokie gydytojai gydo astmą?
- Pulmonologas – kvėpavimo takų ligų specialistas;
- Alergologas-imunologas – jei astma susijusi su alergija;
- Šeimos gydytojas – seka eigą, atnaujina gydymą, paskiria tyrimus;
- Vaikų pulmonologas – jei serga vaikas.
Astmos gydymas
- Vaistai:
- Kontroliuojantys vaistai (kasdien vartojami):
- Pagalbą teikiantys vaistai (priepuoliams):
- Alergenų vengimas:
- Vengti kontakto su žinomais alergenais;
- Naudoti oro valytuvus, vengti kilimų, gyvūnų.
- Kvėpavimo pratimai, fizinis aktyvumas:
- Reguliari mankšta (prižiūrint gydytojui);
- Kvėpavimo terapija.
Kaip išvengti astmos paūmėjimų?
- Laikytis gydymo plano ir vartoti vaistus kaip nurodyta;
- Vengti žinomų alergenų ir dirgiklių;
- Stebėti simptomus ir naudoti pikflometrą;
- Skiepytis nuo gripo ir pneumokoko;
- Laiku gydyti peršalimus ir kvėpavimo infekcijas;
- Išmokti atpažinti pirmuosius paūmėjimo požymius
Dažniausiai užduodami klausimai apie astmą (DUK)
1. Kas yra astma?
Astma – tai lėtinė kvėpavimo takų liga, pasireiškianti bronchų uždegimu ir susiaurėjimu, dėl kurio atsiranda kvėpavimo sunkumai. Simptomai gali būti epizodiniai arba pasikartojantys.
2. Kokie yra astmos simptomai?
Dažniausi astmos simptomai – dusulys, švokštimas, spaudimo jausmas krūtinėje, kosulys, ypač naktį ar fizinio krūvio metu, bei pasunkėjęs kvėpavimas.
3. Kas sukelia astmą?
Astmos simptomus gali išprovokuoti alergenai, kvėpavimo takų infekcijos, fizinis krūvis, šaltas oras, oro tarša, stiprūs kvapai ar kiti aplinkos dirgikliai.
4. Kaip diagnozuojama astma?
Diagnozei nustatyti gydytojas įvertina simptomus, kvėpavimo funkciją ir prireikus skiria papildomus tyrimus, padedančius patvirtinti diagnozę bei įvertinti ligos sunkumą.
5. Ar astma gydoma?
Taip, astma gali būti veiksmingai kontroliuojama tinkamu gydymu ir gyvenimo būdo korekcijomis. Individualiai parinktas gydymas padeda sumažinti simptomus ir išvengti astmos priepuolių.
Šiame puslapyje skelbiama informacija skirta tik švietimo tikslais. Remiantis ja, – neturėtų būti diagnozuojamos ligos/disfunkcijos ar priimami sprendimai dėl konkretaus gydymo, tai turi būti atliekama tik konsultuojantis su kvalifikuotu sveikatos priežiūros specialistu.
