EGZEMA

Egzema – simptomai, priežastys, diagnostika ir gydymas

Egzema – tai lėtinė odos liga, pasireiškianti odos uždegimu, paraudimu, sausumu ir stipriu niežėjimu. Ši būklė gali paūmėti ir vėl nurimti, todėl dažnai vadinama pasikartojančia odos liga. Egzema gali pasireikšti tiek vaikams, tiek suaugusiesiems ir dažnai turi didelę įtaką gyvenimo kokybei.

Kas yra egzema?

Egzema – tai odos uždegiminė liga, kuri susijusi su odos apsauginio barjero pažeidimu ir padidėjusiu jautrumu įvairiems dirgikliams.

Dažniausiai pasitaikančios egzemos formos:

• Atopinė egzema;
• Kontaktinė egzema;
• Seborėjinė egzema;
• Dishidrotinė egzema.

Liga gali būti ūminė arba lėtinė, dažnai pasireiškianti paūmėjimų ir remisijų laikotarpiais.

Egzemos priežastys

Egzemos atsiradimą gali lemti įvairūs veiksniai.

Dažniausios priežastys:

• Genetinis polinkis;
• Alerginės reakcijos;
• Odos dirgikliai (chemikalai, kosmetika);
• Stresas;
• Aplinkos veiksniai (šaltis, sausas oras);
• Imuninės sistemos sutrikimai.

Egzemos simptomai

Egzemos simptomai gali skirtis priklausomai nuo ligos tipo ir sunkumo.

Dažniausi simptomai:

• Odos paraudimas;
• Stiprus niežėjimas;
• Odos sausumas;
• Pleiskanojimas;
• Smulkūs bėrimai ar pūslelės;
• Odos įtrūkimai.

Simptomai dažnai pasireiškia rankose, veide, kakle ar kitose kūno vietose.

Kada kreiptis į gydytoją?

Į gydytoją rekomenduojama kreiptis, jei:

• Odos bėrimas nepraeina;
• Niežėjimas tampa labai intensyvus;
• Atsiranda odos įtrūkimai ar infekcijos požymiai;
• Simptomai stiprėja arba kartojasi.

Egzemos diagnostika

Egzemos diagnozė dažniausiai nustatoma įvertinus simptomus.

Dažniausiai atliekami:

• Gydytojo dermatologo apžiūra;
• Alerginiai testai;
• Odos tyrimai;
• Kraujo tyrimai (kai kuriais atvejais).

Egzemos gydymas

Egzemos gydymas priklauso nuo ligos tipo ir sunkumo.

Dažniausiai taikomi:

• Drėkinamieji kremai ir tepalai;
• Priešuždegiminiai vaistai;
• Antihistamininiai vaistai;
• Kortikosteroidiniai tepalai;
• Vengimas dirgiklių.

Tinkama odos priežiūra yra labai svarbi gydymo dalis.

Kokie gydytojai gydo egzemą?

Egzemos gydymas dažniausiai atliekamas kelių specialistų bendradarbiavimu.

Dažniausiai šią ligą gydo:

• Dermatologas – pagrindinis specialistas, kuris diagnozuoja ir gydo odos ligas.
• Šeimos gydytojas – gali atlikti pirminę apžiūrą ir nukreipti pas dermatologą.
• Alergologas – jei egzema susijusi su alerginėmis reakcijomis.

Kaip sumažinti egzemos paūmėjimo riziką?

Norint sumažinti egzemos simptomus ir paūmėjimus, rekomenduojama:

• Reguliariai drėkinti odą;
• Vengti dirginančių medžiagų;
• Naudoti švelnias odos priežiūros priemones;
• Vengti streso;
• Saugotis per didelio odos sausėjimo.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

1. Kas yra egzema?

Egzema – tai lėtinė uždegiminė odos liga, pasireiškianti odos sausumu, paraudimu, niežėjimu ir bėrimais. Simptomai gali periodiškai paūmėti ir reikšmingai paveikti gyvenimo kokybę.

2. Kokie yra egzemos simptomai?

Dažniausi egzemos simptomai – stiprus odos niežėjimas, sausumas, paraudimas, pleiskanojimas, bėrimai, odos jautrumas ar įtrūkimai. Kai kuriais atvejais oda gali sustorėti dėl nuolatinio kasymosi.

3. Kas sukelia egzemą?

Egzemos atsiradimą gali lemti genetinis polinkis, alergijos, imuninės sistemos reakcijos, odos apsauginio barjero pažeidimas, aplinkos dirgikliai, stresas ar tam tikros odos priežiūros priemonės.

4. Kaip diagnozuojama egzema?

Diagnozė dažniausiai nustatoma gydytojui įvertinus simptomus ir odos būklę. Prireikus gali būti atliekami alerginiai tyrimai, kraujo tyrimai ar dermatologo konsultacija, siekiant atmesti kitas odos ligas.

5. Ar egzema gydoma?

Taip, egzemos gydymas priklauso nuo simptomų sunkumo ir priežasties. Dažniausiai taikoma reguliari odos priežiūra, drėkinamosios priemonės, uždegimą mažinantis gydymas ir individualios rekomendacijos, padedančios kontroliuoti paūmėjimus.

📞 Jaučiate odos uždegimo ar niežulio simptomus?

Registruokitės pas mūsų dermatologus – mes padėsime Jums atgauti sveiką ir gražią odą!

Šiame puslapyje skelbiama informacija skirta tik švietimo tikslais. Remiantis ja, – neturėtų būti diagnozuojamos ligos/disfunkcijos ar priimami sprendimai dėl konkretaus gydymo, tai turi būti atliekama tik konsultuojantis su kvalifikuotu sveikatos priežiūros specialistu.