Hematologinės ligos – tai ligos, pažeidžiančios kraują, kraujodaros organus ar kraujo krešėjimo sistemą, pavyzdžiui, anemija, leukemija ar hemofilija.
Geležies stokos mažakraujystė (anemija)
Geležies stokos mažakraujystė (anemija) – tai būklė, kai organizmui trūksta geležies, todėl sutrinka hemoglobino gamyba ir kraujas nebegali pakankamai efektyviai aprūpinti audinių deguonimi. Geležies trūkumas yra viena dažniausių mažakraujystės priežasčių.
Hemolizinė mažakraujystė (anemija)
Hemolizinė mažakraujystė (hemolizinė anemija) – tai būklė, kai raudonieji kraujo kūneliai (eritrocitai) suyra greičiau, negu organizmas spėja juos pagaminti. Dėl pagreitėjusio eritrocitų irimo kraujyje sumažėja hemoglobino kiekis, todėl audiniai gali būti nepakankamai aprūpinami deguonimi.
Megaloblastinė mažakraujystė (anemija)
Megaloblastinė mažakraujystė (anemija) – tai mažakraujystės forma, kai dėl sutrikusios DNR sintezės kaulų čiulpuose susidaro neįprastai dideli ir nesubrendę raudonųjų kraujo kūnelių pirmtakai – megaloblastai. Dažniausiai ši būklė išsivysto dėl vitamino B12 arba folio rūgšties (vitamino B9) trūkumo.
Perniciozinė mažakraujystė (anemija)
Perniciozinė anemija – tai vitamino B12 stokos sukelta mažakraujystė, dažniausiai atsirandanti dėl autoimuninio proceso, dėl kurio sutrinka vitamino B12 pasisavinimas. Vitaminas B12 yra būtinas normaliai kraujodarai ir nervų sistemos veiklai. Jo trūkumas gali sukelti ne tik mažakraujystę, bet ir neurologinius sutrikimus.
Pjautuvinė mažakraujystė (anemija)
Pjautuvinė mažakraujystė – tai paveldima kraujo liga, kai dėl genetinio hemoglobino pokyčio raudonieji kraujo kūneliai (eritrocitai) įgauna pjautuvo formą. Pakitę eritrocitai yra mažiau lankstūs, greičiau suyra ir gali užkimšti smulkias kraujagysles.
Lėtinių ligų mažakraujystė (anemija)
Lėtinių ligų mažakraujystė (anemija) – tai mažakraujystė, atsirandanti dėl ilgai organizme trunkančio uždegimo, infekcijos, autoimuninės ligos, vėžio, inkstų ar kitų lėtinių ligų. Sergant lėtine liga, organizme gali sutrikti geležies panaudojimas, sumažėti eritrocitų gamyba ir sutrumpėti jų gyvavimo trukmė. Dėl šių procesų sumažėja hemoglobino kiekis kraujyje.
