Aukštas kraujo spaudimas (hipertenzija): priežastys, simptomai, diagnostika ir gydymas
Aukštas kraujo spaudimas, dar vadinamas hipertenzija, yra viena dažniausių širdies ir kraujagyslių ligų priežasčių pasaulyje. Dažnai liga vystosi nepastebimai, bet ilgainiui gali sukelti rimtų komplikacijų – insultą, širdies nepakankamumą, inkstų pažeidimus.
Kas yra aukštas kraujo spaudimas?
Kraujo spaudimas – tai jėga, kuria kraujas stumia arterijų sieneles. Jis matuojamas dviem skaičiais:
- Sistolinis spaudimas (viršutinis) – spaudimas arterijose, kai širdis susitraukia;
- Diastolinis spaudimas (apatinis) – spaudimas tarp širdies susitraukimų.
Hipertenzija nustatoma, kai spaudimas nuolat yra aukštesnis nei 140/90 mmHg.
Hipertenzijos tipai
- Pirminė (esminė) hipertenzija – dažniausia forma, jos priežastys dažnai nėra aiškios, susijusios su gyvenimo būdu ir genetika.
- Antrinė hipertenzija – atsiranda dėl kitos ligos, pvz., inkstų sutrikimų, hormonų pusiausvyros sutrikimų ar vartojamų vaistų.
Kas didina aukšto kraujo spaudimo riziką?
- Amžius – rizika didėja su metais;
- Nutukimas ir nejudrus gyvenimo būdas;
- Nesveika mityba (daug druskos, riebalų);
- Rūkymas ir alkoholis;
- Stresas;
- Genetinė predispozicija;
- Ligos: diabetas, inkstų ligos.
Aukšto kraujo spaudimo simptomai
Dažnai hipertenzija būna besimptomė ir diagnozuojama atsitiktinai. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti:
- Galvos skausmas, dažniausiai pakaušio srityje;
- Galvos svaigimas;
- Širdies plakimas;
- Nosies kraujavimas;
- Nuovargis ir sumažėjęs darbingumas.

Kada kreiptis į gydytoją?
- Jei kraujo spaudimas viršija 140/90 mmHg nuolat;
- Jei jaučiate aukščiau minėtus simptomus;
- Jei turite rizikos veiksnių (nutukimą, šeimos anamnezę, diabetą);
- Siekiant profilaktinių sveikatos patikrinimų.
Kaip diagnozuojama hipertenzija?
- Reguliarus kraujo spaudimo matavimas;
- 24 valandų kraujospūdžio monitoravimas, jei reikia;
- Laboratoriniai tyrimai: cholesterolio, gliukozės kiekis kraujyje;
- Inkstų ir širdies funkcijos įvertinimas.
Hipertenzijos gydymas
Gyvenimo būdo pokyčiai:
- Sumažinti druskos suvartojimą;
- Reguliari fizinė veikla (30 min. kasdien);
- Subalansuota mityba, daug daržovių, vaisių;
- Nutraukti rūkymą, apriboti alkoholio vartojimą;
- Streso mažinimas.
Vaistai:
- Jei gyvenimo būdo pakeitimai nepakankami, gydytojas gali skirti vaistus, pvz., diuretikus, beta blokatorius, AKF inhibitorius ir kt.
- Gydymas individualizuojamas, atsižvelgiant į kitų ligų buvimą.
Galimos komplikacijos
Negydoma hipertenzija gali sukelti:
- Širdies ligas (infarktą, širdies nepakankamumą);
- Insultą;
- Inkstų nepakankamumą;
- Regos sutrikimus.

Dažniausiai užduodami klausimai apie aukštą kraujo spaudimą (DUK)
-
Ar hipertenzija yra išgydoma?
Hipertenzija dažniausiai yra lėtinė liga, tačiau ją galima sėkmingai kontroliuoti laikantis gydytojo rekomendacijų.
-
Kaip dažnai reikėtų matuoti kraujo spaudimą?
Jei diagnozuota hipertenzija – bent kelis kartus per savaitę namuose ir reguliariai pas gydytoją.
-
Ar vaistus reikia vartoti visą gyvenimą?
Daugeliu atvejų taip, tačiau kartais galima koreguoti dozes arba nutraukti gydymą po gydytojo apsvarstymo.
-
Ar galima vartoti liaudies mediciną aukštam kraujospūdžiui mažinti?
Kai kurie priedai gali padėti, bet jie neturi pakeisti gydytojo paskirtų vaistų. Būtina pasitarti su specialistu.
-
Ar hipertenzija paveldima?
Genetiniai veiksniai gali didinti riziką, tačiau gyvenimo būdas turi didelę įtaką ligos vystymuisi.
Šiame puslapyje skelbiama informacija skirta tik švietimo tikslais. Remiantis ja, – neturėtų būti diagnozuojamos ligos/disfunkcijos ar priimami sprendimai dėl konkretaus gydymo, tai turi būti atliekama tik konsultuojantis su kvalifikuotu sveikatos priežiūros specialistu.