RAUDONOJI VILKLIGĖ (SISTEMINĖ RAUDONOJI VILKLIGĖ)

Raudonoji vilkligė (sisteminė raudonoji vilkligė): priežastys, simptomai, diagnostika ir gydymas

Raudonoji vilkligė, arba sisteminė raudonoji vilkligė (SRV), – tai autoimuninė liga, kurios metu imuninė sistema puola paties organizmo audinius ir organus. Liga gali paveikti odą, sąnarius, inkstus, širdį, plaučius, kraują ir centrinę nervų sistemą. Nors šiuo metu SRV nėra išgydoma, ankstyvas diagnozavimas ir tinkamas gydymas padeda efektyviai valdyti ligą bei užkirsti kelią komplikacijoms.

Kas yra raudonoji vilkligė?

Raudonoji vilkligė yra sisteminė autoimuninė liga, kurios metu organizmo imuninė sistema klaidingai atakuoja savo ląsteles. Ši liga dažniau pasireiškia moterims (ypač 15–45 metų), tačiau gali sirgti ir vyrai, bei vaikai.

SRV eiga labai individuali – kai kurie žmonės patiria tik lengvus odos ar sąnarių simptomus, o kitiems gali būti pažeidžiami gyvybiškai svarbūs organai.

Kas sukelia raudonąją vilkligę?

Tiksli priežastis nežinoma, tačiau manoma, kad įtakos turi genetiniai, hormoniniai ir aplinkos veiksniai.

Galimi rizikos veiksniai:

• Paveldimumas – SRV dažniau pasitaiko turint šeimoje sergančiųjų autoimuninėmis ligomis;
• Moteriški hormonai (estrogenai) – liga dažnesnė moterims;
• Infekcijos (pvz., Epstein–Barr virusas);
• Saulės spinduliai – gali išprovokuoti simptomus;
• Tam tikri vaistai;
• Stresas, pervargimas.

Raudonosios vilkligės simptomai

Simptomai labai įvairūs ir gali pasireikšti palaipsniui arba staiga, būti nuolatiniai arba epizodiniai:

• Bėrimas drugelio forma ant veido (nosies ir skruostų srityje);
• Sąnarių skausmas ir patinimas;
• Lėtinis nuovargis;
• Karščiavimas be aiškios priežasties;
• Plaukų slinkimas;
• Odos jautrumas saulei (fotosensitivumas);
• Odos išbėrimai;
• Šlapimo pokyčiai, patinimai (inkstų pažeidimo požymiai);
• Krūtinės skausmas kvėpuojant (pleuritas ar perikarditas);
• Neurologiniai simptomai – galvos skausmai, atminties sutrikimai, traukuliai;

Kraujodaros pokyčiai – mažakraujystė, leukopenija, trombocitopenija

Kada kreiptis į gydytoją?

• Jei pasireiškia nepaaiškinamas bėrimas, ypač veido srityje;
• Esant lėtiniam sąnarių skausmui, nuovargiui ar neaiškiam karščiavimui;
• Jei šeimoje yra sergančiųjų autoimuninėmis ligomis;
• Jeigu atsiranda šlapimo pokyčiai, patinimai ar plaučių, širdies simptomai.

Kaip diagnozuojama raudonoji vilkligė?

Diagnozė nustatoma remiantis simptomų visuma, laboratoriniais ir vaizdiniais tyrimais. Nėra vieno testo, kuris galėtų patvirtinti SRV, todėl svarbus išsamus ištyrimas.

Galimi tyrimai:

• Bendras kraujo tyrimas – anemija, leukopenija, trombocitopenija;
• Šlapimo tyrimas – baltymai, kraujas (inkstų pažeidimo rodikliai);
• ANA (antikūnai prieš branduolius) – teigiami daugumai sergančiųjų;
• Anti-dsDNA, anti-Sm antikūnai – specifiniai SRV žymenys;
• Komplemento tyrimai (C3, C4) – gali būti sumažėję ligos paūmėjimo metu;
• Inkstų funkcijos tyrimai (kreatininas, šlapalas);
• Echoskopija, rentgenas ar MRT – jei reikia įvertinti vidaus organus.

Kokie gydytojai gydo raudonąją vilkligę?

• Reumatologas – pagrindinis specialistas gydant autoimunines ligas;
• Dermatologas – jei vyrauja odos pažeidimai;
• Nefrologas – jei pažeidžiami inkstai;
• Neurologas – esant CNS simptomams;
• Kardiologas – širdies ar kraujagyslių komplikacijų atvejais;
• Šeimos gydytojas – stebi bendrą sveikatą ir koordinuoja gydymą.

Raudonosios vilkligės gydymas

SRV gydymas yra individualus ir priklauso nuo simptomų sunkumo bei organų pažeidimo laipsnio. Pagrindinis tikslas – slopinti imuninę reakciją, išvengti komplikacijų ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Pagrindinės gydymo priemonės

• Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo– sąnarių skausmui;
• Kortikosteroidai– uždegimui slopinti;
• Imunosupresantai
• Biologinė terapija– pažengusiais atvejais;
• Antimalariniai vaistai – mažina bėrimus, nuovargį, sąnarių skausmą.

Papildomos priemonės:

• Reguliarus sveikatos stebėjimas;
• Saulės vengimas, apsauginiai kremai;
• Sveika mityba, pakankamas poilsis, streso valdymas.

Kaip išvengti vilkligės paūmėjimų?

• Vengti tiesioginių saulės spindulių;
• Reguliariai vartoti paskirtus vaistus;
• Vengti infekcijų, peršalimo;
• Tinkamai pailsėti, valdyti stresą;
• Lankytis pas gydytoją net ir be simptomų – profilaktika padeda išvengti paūmėjimų.

Kodėl verta rinktis mūsų kliniką?

• Patyrę reumatologai
• Išsamus ištyrimas vietoje (kraujo tyrimai, echoskopija);
• Individualus gydymo planas;
• Ilgalaikė paciento stebėsena;

Dažniausiai užduodami klausimai apie raudonąją vilkligę (DUK)

1. Ar raudonoji vilkligė išgydoma?

Deja, ne. Tačiau ji yra valdoma – tinkamas gydymas padeda gyventi visavertį gyvenimą.

2. Ar galima pastoti sergant SRV?

Taip, bet nėštumas turi būti planuojamas ir stebimas gydytojų, nes yra didesnė komplikacijų rizika.

3. Ar vilkligė paveldima?

Ne tiesiogiai, bet genetinis polinkis gali didinti riziką.

4. Ar gali būti tik odos bėrimai?

Taip, egzistuoja odos forma – diskoidinė vilkligė. Visgi ji gali pereiti į sisteminę formą.

Šiame puslapyje skelbiama informacija skirta tik švietimo tikslais. Remiantis ja, – neturėtų būti diagnozuojamos ligos/disfunkcijos ar priimami sprendimai dėl konkretaus gydymo, tai turi būti atliekama tik konsultuojantis su kvalifikuotu sveikatos priežiūros specialistu.