ŽMOGAUS PAPILOMOS VIRUSAS (ŽPV)

Žmogaus papilomos virusas (ŽPV): simptomai, perdavimas, diagnostika ir apsauga

Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) – tai viena dažniausiai lytiniu keliu plintančių infekcijų pasaulyje. Dauguma žmonių su šiuo virusu susiduria bent kartą gyvenime, tačiau dažnai to net nepastebi. Nors dauguma ŽPV tipų yra nepavojingi, kai kurie jų gali sukelti gimdos kaklelio, išangės, burnos ar gerklės vėžį, todėl prevencija ir ankstyva diagnostika yra itin svarbios.

Kas sukelia ŽPV infekciją?

ŽPV – tai virusų grupė, kurią sudaro daugiau nei 200 skirtingų tipų. Jie skirstomi į:

• Mažos rizikos ŽPV tipus – dažniausiai sukelia lytinių organų karpas, bet nesukelia vėžio.
• Aukštos rizikos ŽPV tipus – gali sukelti ląstelių pokyčius, kurie ilgainiui gali virsti piktybiniais navikais (dažniausiai 16 ir 18 tipai).

Kaip užsikrečiama ŽPV?

ŽPV plinta per tiesioginį odos ar gleivinės kontaktą, dažniausiai:

• Lytinių santykių metu (makšties, oralinių ar analinių);
• Per kontaktą su infekuotomis odos vietomis, net jei nėra matomų simptomų;
• Retais atvejais – nuo motinos naujagimiui gimdymo metu.

Svarbu: Prezervatyvai sumažina riziką, bet ne visiškai apsaugo, nes virusas gali būti ir neapsaugotose srityse.

ŽPV simptomai

Dauguma infekuotų asmenų neturi jokių simptomų, tačiau virusas gali būti aktyvus jų organizme ir perduodamas kitiems.

Galimi simptomai priklauso nuo viruso tipo:

• Lytinių organų karpos – mažos, minkštos, iškilusios ar plokščios ataugos, atsirandančios ant lytinių organų, išangės ar aplink jų sritį.
• Gimdos kaklelio pokyčiai – paprastai nesukelia jokių simptomų, nustatomi Pap tyrimo metu.
• Gerklės, liežuvio ar burnos pokyčiai – gali pasireikšti gerklės skausmu, užkimimu ar opomis (retai).
• Analinės ar tiesiosios žarnos karpos, ypač vyrams, turintiems lytinių santykių su vyrais.

Kada kreiptis į gydytoją?

• Jei pastebite lytinių organų ar analinėje srityje ataugas;
• Jei gavote teigiamą Pap tyrimo ar ŽPV testą;
• Jei priklausote padidintos rizikos grupei (pvz., dažnai keičiami partneriai, rūkymas, nusilpusi imuninė sistema).

Kaip diagnozuojama ŽPV infekcija?

Moterims:

• Pap tepinėlis (citologinis tyrimas) – vertinami gimdos kaklelio ląstelių pokyčiai;
• ŽPV tipavimo tyrimas – nustato aukštos rizikos ŽPV buvimą;
• Esant pokyčiams – kolposkopija ar biopsija.

Vyrams:

• Nėra standartinio patikros testo, bet gydytojas gali įvertinti:
  • Karpos ar odos pakitimus;
  • Atlikti biopsiją, jei įtariamas pakitimas;
  • Rekomenduojama pasitikrinti, jei partnerė serga aukštos rizikos ŽPV forma.

ŽPV gydymas

Nėra gydymo, kuris visiškai pašalintų virusą, tačiau:

• Karpos gydomos:
  • Tepalais ar rūgštiniais tirpalais;
  • Šalčio terapija (krioterapija);
  • Lazeriu ar chirurginiu būdu.
• Ląstelių pakitimai (gimdos kaklelyje) gydomi priklausomai nuo jų laipsnio:
  • Stebėjimas;
  • Lazerinė terapija;
  • Konizacija ar kitos intervencinės procedūros.

Imuninė sistema dažnai pati per 1–2 metus sunaikina virusą.

ŽPV prevencija

1. Skiepai nuo ŽPV (vakcina):

• Rekomenduojami merginoms ir berniukams nuo 9 metų;
• Efektyviausi iki lytinio gyvenimo pradžios, bet naudingi ir vėliau;
• Suteikia apsaugą nuo dažniausių onkogeninių ir karpas sukeliančių tipų.

2. Saugūs lytiniai santykiai:

• Mažesnis partnerių skaičius;
• Prezervatyvų naudojimas (nors ir neapsaugo 100 %).

3. Reguliarūs tyrimai (ypač moterims):

• Pap tyrimas nuo 25 m. kas 3 metus;
• ŽPV tyrimas – nuo 30 metų arba anksčiau pagal gydytojo rekomendacijas.

Kodėl verta kreiptis į mūsų kliniką?

• Atliekame Pap testus ir ŽPV tipavimą vietoje;
• Dirba gydytojai ginekologai, urologai, dermatovenerologai;
• Užtikriname konfidencialumą, išsamią konsultaciją ir priežiūrą;
• Konsultuojame dėl prevencijos, skiepų ir gydymo pasirinkimo.

Dažniausiai užduodami klausimai apie ŽPV (DUK)

1. Ar ŽPV visada sukelia vėžį?

Ne. Tik aukštos rizikos tipai, jei lieka organizme ilgą laiką, gali sukelti vėžį. Dauguma infekcijų išnyksta savaime.

2. Ar vyrai gali sirgti ŽPV?

Taip. Nors retai tikrinami, vyrai gali turėti ŽPV ir perduoti jį partnerėms. Kai kurie tipai gali sukelti analinį, varpos ar gerklės vėžį.

3. Ar galima pasiskiepyti, jei jau esu užsikrėtęs?

Taip. Skiepai nepašalins esamo viruso, bet apsaugos nuo kitų ŽPV tipų, todėl yra naudingi.

4. Ką daryti, jei tyrimas parodė ŽPV?

• Nesibaiminti – tai labai dažna infekcija;
• Reguliariai tikrintis;
• Esant pakitimams – laikytis gydytojo rekomendacijų.

5. Ar galima pasimatuoti „imunitetą“ ŽPV?

Ne. Šiuo metu nėra tyrimo, kuris tiksliai parodytų imunitetą ŽPV, todėl skiepai yra patikimiausia apsaugos priemonė.

📞 Norite išsitirti?

Registruokitės konsultacijai – mūsų gydytojai pasirūpins jūsų saugumu, sveikata ir atsakys į visus klausimus apie ŽPV.

Šiame puslapyje skelbiama informacija skirta tik švietimo tikslais. Remiantis ja, – neturėtų būti diagnozuojamos ligos / disfunkcijos ar priimami sprendimai dėl konkretaus gydymo, tai turi būti atliekama tik konsultuojantis su kvalifikuotu sveikatos priežiūros specialistu.