INSULTAS

Insultas – simptomai, priežastys, diagnostika ir gydymas

Insultas – tai staigus smegenų kraujotakos sutrikimas, atsirandantis dėl smegenų kraujagyslės užsikimšimo arba plyšimo. Dėl sutrikusios kraujotakos smegenys negauna pakankamai deguonies ir maistinių medžiagų, todėl gali būti pažeidžiamos smegenų ląstelės. Insultas yra viena dažniausių neurologinių ligų ir gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų, todėl labai svarbu kuo greičiau atpažinti pirmuosius simptomus.

Kas yra insultas?

Insultas – tai ūminė būklė, kai sutrinka kraujo tekėjimas į tam tikrą smegenų dalį. Dėl to smegenų audinys tampa pažeidžiamas.

Skiriamos dvi pagrindinės insulto rūšys:

• Išeminis insultas – atsiranda, kai smegenų kraujagyslę užkemša kraujo krešulys.
• Hemoraginis insultas – atsiranda, kai plyšta kraujagyslė ir kraujas išsilieja į smegenų audinį.

Abiem atvejais būtina skubi medicininė pagalba.

Insulto priežastys

Insultą gali sukelti įvairūs sveikatos sutrikimai ir rizikos veiksniai.

Dažniausios priežastys:

• Aukštas kraujospūdis;
• Širdies ligos;
• Aterosklerozė (kraujagyslių susiaurėjimas);
• Cukrinis diabetas;
• Rūkymas;
• Nutukimas;
• Padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje.

Insulto simptomai

Insulto simptomai dažniausiai atsiranda staiga.

Dažniausi simptomai:

• Staigus veido, rankos ar kojos silpnumas;
• Vienos kūno pusės nutirpimas;
• Kalbos sutrikimai;
• Regėjimo pablogėjimas;
• Stiprus galvos svaigimas;
• Koordinacijos praradimas;
• Stiprus ir staigus galvos skausmas;

Pastebėjus šiuos simptomus būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją.

Kada kreiptis į gydytoją?

Insulto atveju svarbi kiekviena minutė. Nedelsiant kreipkitės medicininės pagalbos, jei:

• Staiga nusilpsta veidas, ranka ar koja;
• Atsiranda kalbos sutrikimų;
• Pasireiškia regėjimo problemos;
• Sutrinka pusiausvyra ar koordinacija.

Greitai suteikta medicininė pagalba gali sumažinti smegenų pažeidimo riziką.

Insulto diagnostika

Norint nustatyti insultą ir jo tipą, atliekami įvairūs tyrimai.

Dažniausiai taikomi:

• Neurologinis ištyrimas;
• Kompiuterinė tomografija (KT);
• Magnetinio rezonanso tomografija (MRT);
• Kraujo tyrimai;
• Širdies tyrimai.

Šie tyrimai padeda įvertinti smegenų būklę ir parinkti tinkamą gydymą.

Insulto gydymas

Insulto gydymas priklauso nuo jo tipo ir sunkumo.

Dažniausiai taikomi gydymo metodai:

• Vaistai kraujo krešuliams tirpdyti;
• Kraujospūdį reguliuojantys vaistai;
• Chirurginis gydymas;
• Reabilitacija ir fizioterapija.

Laiku pradėtas gydymas gali padėti sumažinti komplikacijų riziką ir pagerinti paciento būklę.

Kokie gydytojai gydo insultą?

Insulto gydymas dažniausiai atliekamas kelių specialistų bendradarbiavimu.

Dažniausiai šią būklę gydo:

• Neurologas – pagrindinis specialistas, kuris diagnozuoja ir gydo smegenų bei nervų sistemos ligas.
• Kardiologas – konsultuoja, jei insultas susijęs su širdies ir kraujagyslių ligomis.
• Reabilitacijos gydytojas – padeda atkurti prarastas funkcijas po insulto.
• Fizioterapeutas ir ergoterapeutas – padeda gerinti judėjimą, koordinaciją ir kasdienius įgūdžius.

Kaip sumažinti insulto riziką?

Nors ne visų insultų galima išvengti, tam tikri gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti sumažinti riziką.

Rekomenduojama:

• Kontroliuoti kraujospūdį;
• Palaikyti normalų cholesterolio kiekį;
• Reguliariai sportuoti;
• Laikytis sveikos mitybos;
• Nerūkyti;
• Reguliariai tikrintis sveikatą.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

1. Kas yra insultas?

Insultas – tai staigus smegenų kraujotakos sutrikimas, kuris gali sukelti rimtus neurologinius pažeidimus.

2. Kokie yra pirmieji insulto požymiai?

Staigus veido ar galūnių silpnumas, kalbos sutrikimai, regėjimo problemos ar stiprus galvos svaigimas.

3. Ar insultas gali būti išvengiamas?

Taip, riziką galima sumažinti kontroliuojant kraujospūdį, sveikai maitintis ir vengiant rūkymo.

4. Ar po insulto galima visiškai pasveikti?

Atsigavimas priklauso nuo insulto sunkumo ir gydymo pradžios laiko, tačiau reabilitacija gali labai pagerinti paciento būklę.

Šiame puslapyje skelbiama informacija skirta tik švietimo tikslais. Remiantis ja, – neturėtų būti diagnozuojamos ligos/disfunkcijos ar priimami sprendimai dėl konkretaus gydymo, tai turi būti atliekama tik konsultuojantis su kvalifikuotu sveikatos priežiūros specialistu.