SKRANDŽIO OPA

Skrandžio opa: priežastys, simptomai, diagnostika ir gydymas

Skrandžio opa – tai atviras gleivinės pažeidimas, atsirandantis skrandžio vidiniame sluoksnyje. Opa gali sukelti stiprų skausmą, diskomfortą ir, negydoma, sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip kraujavimas ar prakiurimas. Laiku nustatyta diagnozė ir tinkamas gydymas leidžia efektyviai kontroliuoti ligą ir išvengti komplikacijų.

Kas yra skrandžio opa?

Skrandžio opa – tai gleivinės defektas, atsirandantis, kai apsauginis gleivinės sluoksnis nesugeba atsilaikyti prieš skrandžio rūgštį. Opa gali atsirasti:

• Skrandyje – vadinama skrandžio opa;
• Dvylikapirštėje žarnoje – vadinama dvylikapirštės žarnos opa (dažnesnė).

Abi šios formos dažnai apibendrinamos kaip pepsinės opos.

Kas sukelia skrandžio opą?

Dažniausios priežastys:

• Helicobacter pylori infekcija – pažeidžia gleivinę ir sukelia uždegimą;
• Ilgalaikis nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU) vartojimas (pvz., ibuprofenas, aspirinas);
• Stresas (ypač sunkių būklių metu – po operacijų, nudegimų);
• Rūkymas ir alkoholio vartojimas;
• Pernelyg didelis skrandžio rūgšties kiekis.

Skrandžio opos simptomai

• Skausmas ar deginimo jausmas viršutinėje pilvo dalyje (ypač nevalgius ar naktį);
• Skausmas, palengvėjantis pavalgus (dažniau dvylikapirštės žarnos opa);
• Pykinimas, vėmimas;
• Svorio kritimas dėl apetito stokos;
• Rūgšties refliuksas, raugėjimas;
• Juodos išmatos ar vėmimas krauju (esant kraujavimui).

Kada kreiptis į gydytoją?

• Jei jaučiate nuolatinį ar stiprėjantį pilvo skausmą;
• Jei skausmas trukdo miegoti arba palengvėja tik pavalgus;
• Jei pastebite kraujo išmatose ar vemiate tamsiu turiniu;
• Jei jaučiate silpnumą, nuovargį ar krinta svoris.

Kaip diagnozuojama skrandžio opa?

1. Gydytojo konsultacija:

• Anamnezė, simptomų įvertinimas, fizinė apžiūra.

2. Pagrindiniai tyrimai:

• Gastroskopija – pagrindinis tyrimas, leidžiantis tiesiogiai apžiūrėti skrandžio gleivinę ir paimti biopsiją;
• Helicobacter pylori tyrimai – kraujo, išmatų, kvėpavimo ar biopsijos testai;
• Kraujo tyrimai – anemijos ar uždegimo požymiai;
• Išmatų tyrimai – kraujo aptikimui.

Kokie gydytojai gydo skrandžio opą?

• Gastroenterologas – pagrindinis specialistas, diagnozuojantis ir gydantis virškinimo trakto ligas;
• Šeimos gydytojas – atlieka pirminį vertinimą ir gali paskirti pradines priemones;
• Dietologas – padeda pritaikyti mitybą gydymo metu.

Skrandžio opos gydymas

1. Vaistai:
2. Gyvenimo būdo ir mitybos keitimas:

• Vengti alkoholio, rūkymo, aštraus ir rūgštaus maisto;
• Reguliariai valgyti mažomis porcijomis;
• Vengti streso;
• Neriboti maisto be būtinybės – mityba turi būti pilnavertė.

Kaip išvengti skrandžio opos?

• Vartoti NVNU tik su gydytojo priežiūra ir kartu su apsauginiais vaistais;
• Gydyti Helicobacter pylori, jei randama;
• Laikytis sveikos mitybos principų;
• Vengti žalingų įpročių (rūkymas, alkoholis);
• Rūpintis emocine sveikata ir stresų valdymu.

Dažniausiai užduodami klausimai apie skrandžio opą (DUK)

1. Ar skrandžio opa gali praeiti savaime?

Neretai pradiniame etape opa gali užgyti, bet be gydymo ji linkusi kartotis ar komplikuotis.

2. Ar opa visada jaučiama?

Ne. Kai kurie pacientai nejaučia tipinių simptomų, ypač vyresni asmenys ar vartojantys skausmą slopinančius vaistus.

3. Kiek laiko trunka gydymas?

Paprastai – 4–8 savaitės. Jei reikia naikinti H. pylori, taikomas papildomas antibiotikų kursas.

4. Ar galima valgyti rūgštų maistą gydant opą?

Rekomenduojama vengti labai rūgštaus ar aštraus maisto gydymo metu.

5. Ar opa gali tapti vėžiu?

Negydomos opos, ypač lėtinės, gali padidinti skrandžio vėžio riziką, todėl būtina stebėsena.

Šiame puslapyje skelbiama informacija skirta tik švietimo tikslais. Remiantis ja, – neturėtų būti diagnozuojamos ligos/disfunkcijos ar priimami sprendimai dėl konkretaus gydymo, tai turi būti atliekama tik konsultuojantis su kvalifikuotu sveikatos priežiūros specialistu.