KERATOZĖ

Keratozė – simptomai, priežastys, diagnostika ir gydymas

Keratozė – tai odos būklė, kai susidaro sustorėję, šiurkštūs odos plotai dėl per didelio keratino (odos baltymo) kaupimosi. Keratozė gali būti įvairių formų – nuo nepavojingų kosmetinių pakitimų iki ikivėžinių odos pažeidimų, todėl svarbu ją tinkamai įvertinti.

Kas yra keratozė?

Keratozė – tai bendrinis terminas, apibūdinantis odos suragėjimą ar sustorėjimą.

Dažniausios keratozės formos:

• Seborėjinė keratozė – gerybiniai odos dariniai;
• Aktininė (saulės) keratozė – ikivėžinė būklė;
• Folikulinė keratozė (keratozė pilaris) – smulkūs šiurkštūs odos iškilimai.

Keratozės priežastys

Keratozės atsiradimą lemia įvairūs veiksniai.

Dažniausios priežastys:

• Ultravioletinių (UV) spindulių poveikis;
• Odos senėjimas;
• Genetinis polinkis;
• Hormonų pokyčiai;
• Odos sausumas;
• Per didelis keratino kaupimasis.

Keratozės simptomai

Simptomai priklauso nuo keratozės tipo.

Dažniausi simptomai:

• Šiurkšti, sustorėjusi oda;
• Nedideli odos iškilimai;
• Pleiskanojimas;
• Odos spalvos pakitimai (nuo šviesios iki tamsios);
• Kartais niežėjimas ar dirginimas.

Aktininė keratozė gali pasireikšti kaip šiurkštūs, pleiskanojantys plotai saulės veikiamose vietose.

Kada kreiptis į gydytoją?

Į gydytoją rekomenduojama kreiptis, jei:

• Odos dariniai keičia formą ar spalvą;
• Atsiranda naujų ar greitai augančių darinių;
• Oda pradeda kraujuoti ar skaudėti;
• Kyla įtarimas dėl odos vėžio;

Keratozės diagnostika

Diagnozuojant keratozę gali būti atliekami:

• Dermatologo apžiūra;
• Dermatoskopija;
• Odos biopsija (jei įtariama piktybinė forma).

Keratozės gydymas

Gydymas priklauso nuo keratozės tipo.

Dažniausiai taikomi:

• Drėkinamieji ir keratolitiniai preparatai;
• Krioterapija (šalčio terapija);
• Lazerinis gydymas;
• Cheminiai pilingai;
• Chirurginis pašalinimas.

Aktininė keratozė reikalauja ypatingo dėmesio dėl galimos vėžio rizikos.

Kokie gydytojai gydo keratozę?

Keratozės gydymas dažniausiai atliekamas kelių specialistų bendradarbiavimu.

Dažniausiai šią būklę gydo:

• Dermatologas – pagrindinis specialistas, kuris diagnozuoja ir gydo odos pakitimus.
• Šeimos gydytojas – gali atlikti pirminę apžiūrą ir nukreipti pas specialistą.
• Onkologas – jei įtariama ar patvirtinama ikivėžinė ar piktybinė forma.

Kaip sumažinti keratozės riziką?

Norint sumažinti keratozės riziką, rekomenduojama:

• Saugotis saulės ir naudoti SPF;
• Reguliariai prižiūrėti odą;
• Drėkinti odą;
• Vengti soliariumų;
• Reguliariai tikrinti odos būklę.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

1. Kas yra keratozė?

Tai odos sustorėjimas, atsirandantis dėl keratino kaupimosi.

2. Ar keratozė pavojinga?

Dauguma formų nėra pavojingos, tačiau aktininė keratozė gali būti ikivėžinė.

3. Ar keratozę galima pašalinti?

Taip, daugeliu atvejų ją galima gydyti ar pašalinti.

4. Kas sukelia keratozę?

Dažniausiai saulės poveikis, amžius ir genetiniai veiksniai.