ŠLAPIMO PŪSLĖS VĖŽYS

Šlapimo pūslės vėžys – tai piktybinis šlapimo pūslės navikas, kuriuo dažniausiai suserga 50–70 metų amžiaus žmonės, bet ši liga labai reta tarp jaunesnių negu 40 metų amžiaus žmonių. Du kartus dažniau serga vyrai negu moterys. Susirgus šlapimo pūslės vėžiu šlapimo pūslės vidų dengiančiame audinyje išveša pakitęs audinys. Kai kuriais atvejais vėžys išplinta į aplinkinius raumenis ir organus – tuomet vėžys yra vadinamas metastazavusiu šlapimo pūslės vėžiu.

ŠLAPIMO PŪSLĖS VĖŽIO PRIEŽASTYS

 Šlapimo pūslės navikų atsiradimo priežastys nėra gerai žinomos.

Šlapimo pūslės vėžio rizikos faktoriai:

• Vyresnis amžius (dažniau serga vyresni nei 40 metų amžiaus)
• Lytis (vyrai šlapimo pūslės vėžiu serga dažniau nei moterys)
• Rūkymas
• Taikytas spindulinis gydymas
• Kontaktas su cheminėmis medžiagomis (chemikalais naudojamais dažų, gumos, odos, tekstilės pramonėje)
• Gydymas ciklofosfamidu
• Lėtinis šlapimo pūslės uždegimas
• Paveldimumas

ŠLAPIMO PŪSLĖS VĖŽIO SIMPTOMAI

•  Šlapinimasis po truputį
• Skausmas šlapinantis
• Dažnas šlapinimasis
• Kraujas šlapime
• Skausmas pilvo apačioje ar nugaroje
• Šlapimo nelaikymas
• Kaulų skausmas

 ŠLAPIMO PŪSLĖS VĖŽIO DIAGNOSTIKA

Šlapimo pūslės vėžio diagnostika priklauso nuo paciento simptomų ir ligos anamnezės. Dažniausiai taikomi diagnostikos būdai:

• Šlapimo tyrimas: ieškoma kraujo ląstelių – eritrocitų, uždegiminių ląstelių – leukocitų, kitų pakitimų;
• Šlapimo pūslės echoskopija, kuriai būtina atvykti pilna šlapimo pūsle. Ultragarsinio tyrimo metu įvertinamas šlapimo pūslės sienelės vientisumas;
• Magnetinis rezonansas, kuris patikslintų ligos išplitimą;
• Kompiuterinė tomografija, kuri patikslintų ligos išplitimą;
• Cistoskopija ir jos metu atlikta biopsija (paimamas šlapimo pūslės fragmentas, kuris ištiriamas mikroskopu – atliekams histologinis tyrimas);
• Citologinis šlapimo tyrimas, šlapime ieškoma navikinių ląstelių, tačiau tai nėra pakankamai tikslus tyrimas (jautrumas tik apie 30proc.).

ŠLAPIMO PŪSLĖS VĖŽIO GYDYMAS

Šlapimo pūslės vėžio gydymas priklauso nuo vėžio tipo, jo išplitimo, bendrosios sveikatos būklės:

• Radikalus chirurginis šlapimo pūslės vėžio gydymas priklauso nuo naviko išplitimo. Gydant chirurginiu būdu priklausomai nuo naviko dydžio gali būti šalinama visa šlapimo pūslė arba labai retais atvejais jos dalis. Jei navikas neperaugęs viso šlapimo pūslės raumeninio sluoksnio, taikoma transuretrinė (TUR) elektrorezekcija. Invazinio šlapimo pūslės vėžio atveju (kuomet navikas peraugęs raumeninį šlapimo pūšlės sluoksnį, šalinama šlapimo pūslė. Pašalinus šlapimo pūslę šlapimtakiai perkeliami į odą, riestinę žarną, izoliuotą storosios ar plonosios žarnos dalį arba iš pastarosios suformuotą šlapimo pūslę. Po operacijos ligonis stebimas kas tris mėnesius atliekant cistoskopiją.
• Navikai, kurių negalima operuoti, gydomi spinduline ir chemoterapija. Chemoterapija ar spindulinė terapija gali būti taikoma po operacijos, įtariant, kad gali būti išlikę vėžinių ląstelių. Tam tikrais atvejais chemoterapija ir spindulinė terapija gali būti taikoma prieš operaciją (kuomet siekiama sumažinti naviko dydį). Chemoterapija kartais kombinuojama su spinduliniu tyrimu.

Pacientams svarbu suvokti, kad šlapimo pūslės vėžys išgydomas, bet tam labai didelės reikšmės turi ligos diagnozavimas kuo ankstesnėje stadijoje.