DIRGLIOSIOS ŽARNOS SINDROMAS

Dirgliosios žarnos sindromas: priežastys, simptomai, diagnostika ir gydymas

Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS) – tai lėtinis virškinimo sistemos sutrikimas, pasireiškiantis pilvo skausmais, viduriavimu, vidurių užkietėjimu ar šių simptomų kaitaliojimu. Nors DŽS nesukelia ilgalaikio žarnyno pažeidimo, jis žymiai paveikia gyvenimo kokybę. Ankstyva diagnostika ir individualus gydymas padeda kontroliuoti simptomus ir pagerinti savijautą.

Kas yra dirgliosios žarnos sindromas?

DŽS – tai funkcinis žarnyno sutrikimas, kai žarnynas veikia netinkamai, nors anatomiškai nėra pažeidimų. Liga pasireiškia epizodiniais arba nuolatiniais virškinimo sistemos simptomais, be aiškios organinės priežasties. DŽS dažniau diagnozuojamas jaunoms moterims, tačiau pasitaiko ir vyrams, ir vyresniems žmonėms.

Kas sukelia dirgliosios žarnos sindromą?

Tiksli priežastis nežinoma, tačiau įtakos turi:

• Žarnyno motorikos sutrikimai – per greitas arba per lėtas maisto slinkimas;
• Padidėjęs žarnyno jautrumas skausmui ar tempimui;
• Stresas, nerimas ar depresija;
• Po infekcinis žarnyno uždegimas;
• Mitybos veiksniai (pvz., maisto netoleravimas, per daug riebalų, kofeinas, alkoholis).

DŽS simptomai

• Pasikartojantys pilvo skausmai ar spazmai, dažniausiai palengvėjantys po tuštinimosi;
• Viduriavimas, vidurių užkietėjimas arba jų kaitaliojimasis;
• Pilvo pūtimas, dujų kaupimasis;
• Nevisiško pasituštinimo jausmas;
• Gleivių buvimas išmatose (be kraujo).

⚠️ Svarbu: DŽS nesukelia karščiavimo, svorio kritimo ar kraujavimo – tokie simptomai reikalauja papildomų tyrimų.

Kada kreiptis į gydytoją?

• Jei simptomai trunka ilgiau nei 4–6 savaites;
• Jei pasireiškia staigus svorio kritimas, kraujas išmatose, karščiavimas;
• Jei simptomai blogėja arba trukdo kasdieniam gyvenimui;
• Jei artimoje giminėje yra žarnyno ligų (pvz., Krono liga, vėžys).

Kaip diagnozuojamas DŽS?

1. Gydytojo apžiūra ir anamnezė:

• Simptomų pobūdis, trukmė, dažnumas;
• Psichosocialiniai veiksniai (stresas, įtampa).

2. Laboratoriniai tyrimai:

• Kraujo tyrimai (uždegimo žymenys, anemija);
• Išmatų tyrimai (parazitams, kalprotektinui).

3. Instrumentiniai tyrimai (jei reikia):

• Kolonoskopija (jei yra nerimą keliančių simptomų ar vyresnis pacientas);
• Ultragarsas.

Kokie gydytojai gydo dirgliosios žarnos sindromą?

• Gastroenterologas – pagrindinis specialistas, diagnozuojantis ir gydantis DŽS;
• Dietologas – padeda pritaikyti tinkamą mitybą;
• Psichologas ar psichoterapeutas – kai simptomus lemia stresas ar nerimas;
• Šeimos gydytojas – padeda koordinuoti priežiūrą ir stebėti ligos eigą.

DŽS gydymas

1. Gyvenimo būdo korekcija:

• Reguliarus fizinis aktyvumas;
• Poilsis, streso valdymas, miego higiena.

2. Mitybos keitimas:

• Mažiau riebalų, kofeino, alkoholio;
• FODMAP dieta – mažinamas sunkiai virškinamų angliavandenių vartojimas;
• Dienoraščio vedimas siekiant identifikuoti simptomus sukeliančius produktus.

3. Vaistai (pagal simptomus):

• Antispazminiai vaistai – mažina pilvo spazmus;
• Vidurius laisvinantys arba kietinantys vaistai – priklausomai nuo situacijos;
• Probiotikai – žarnyno mikrofloros balansui;
• Antidepresantai (mažomis dozėmis) – jei yra emocinių priežasčių.

Kaip išvengti dirgliosios žarnos sindromo paūmėjimų?

• Tinkama, reguliari mityba;
• Fizinis aktyvumas ir poilsis;
• Streso valdymas (joga, meditacija, psichoterapija);
• Reguliarus tuštinimasis, vengiant „kentėjimo“.

Dažniausiai užduodami klausimai apie DŽS (DUK)

1. Ar dirgliosios žarnos sindromas pavojingas?

Ne, DŽS nėra pavojingas gyvybei, tačiau gali stipriai pabloginti gyvenimo kokybę.

2. Ar galima visiškai išgydyti DŽS?

Visiškai išgydyti ne visada įmanoma, tačiau galima veiksmingai kontroliuoti simptomus.

3. Ar DŽS gali tapti vėžiu?

Ne, dirgliosios žarnos sindomas nėra susijęs su vėžio rizika.

4. Ar DŽS susijęs su stresu?

Taip, stresas yra vienas iš pagrindinių veiksnių, galinčių sukelti ar paūminti simptomus.

5. Ką reiškia FODMAP dieta?

Tai mitybos režimas, kuriame apribojami tam tikri fermentuojami angliavandeniai, dažnai sukeliantys pilvo pūtimą ir diskomfortą DŽS pacientams.

Šiame puslapyje skelbiama informacija skirta tik švietimo tikslais. Remiantis ja, – neturėtų būti diagnozuojamos ligos/disfunkcijos ar priimami sprendimai dėl konkretaus gydymo, tai turi būti atliekama tik konsultuojantis su kvalifikuotu sveikatos priežiūros specialistu.