Kas yra cukrinis diabetas?

Cukrinis diabetas – tai būklė, kai kraujyje padidėja gliukozės kiekis dėl insulino trūkumo arba organizmo nejautrumo jam. Insulinas – tai hormonas, gaminamas kasos, atsakingas už gliukozės patekimą į ląsteles.

Yra keli pagrindiniai diabeto tipai:

• 1 tipo CD – autoimuninė liga, kai organizmas nebegamina insulino;
• 2 tipo CD – dažniausiai susijęs su atsparumu insulinui ir antsvoriu;
• Nėščiųjų diabetas – išsivysto nėštumo metu;
• Kiti retesni tipai (pvz., monogeninis diabetas, su vaistais ar ligomis susijęs diabetas).

Pagrindinės cukrinio diabeto priežastys

• 1 tipo CD – genetika, autoimuniniai procesai, virusinės infekcijos;
• 2 tipo CD – antsvoris, mažas fizinis aktyvumas, paveldimumas, nesubalansuota mityba;
• Nėščiųjų diabetas – hormoniniai pokyčiai nėštumo metu, padidėjusi insulino rezistencija.

Cukrinio diabeto simptomai

• Padidėjęs troškulys ir dažnas šlapinimasis;
• Nuolatinis alkis, net ir pavalgus;
• Nuovargis, silpnumas;
• Neryškus matymas;
• Svorio kritimas (ypač 1 tipo diabetu sergantiems);
• Lėtai gyjančios žaizdos, dažnos infekcijos;
• Tirpimas ar dilgčiojimas galūnėse (vėlyvose stadijose).

Kada kreiptis į gydytoją?

• Jei pastebite minėtus simptomus;
• Jei šeimoje yra sergančių cukriniu diabetu;
• Jei turite antsvorio ar sergate širdies ir kraujagyslių ligomis;
• Jei laukiatės kūdikio ir gydytojas įtaria padidėjusią diabeto riziką.

Kaip diagnozuojamas cukrinis diabetas?

• Gliukozės kiekio kraujyje tyrimas (nevalgius);
• Gliukozės toleravimo testas;
• Glikuoto hemoglobino (HbA1c) tyrimas – rodo vidutinį gliukozės kiekį per paskutinius 2–3 mėnesius;
• Šlapimo tyrimai – gliukozės ar ketonų buvimo nustatymas.

Kokie gydytojai gydo cukrinį diabetą?

• Endokrinologas – pagrindinis specialistas, prižiūrintis CD gydymą;
• Vidaus ligų gydytojas – vykdo pirminę priežiūrą ir siunčia konsultacijoms;
• Oftalmologas, neurologas, nefrologas – padeda stebėti komplikacijas;
• Dietologas – sudaro subalansuotą mitybos planą;
• Diabetologas – specializuojasi cukrinio diabeto gydyme.

Cukrinio diabeto gydymas

1 tipo CD:

• Kasdienis insulino leidimas (injekcijomis arba insulino pompa);
• Nuolatinis gliukozės sekimas;
• Mitybos ir fizinio aktyvumo planavimas.

2 tipo CD:

• Gyvensenos pokyčiai – mitybos korekcija, fizinis aktyvumas;
• Geriamieji vaistai (pvz., metforminas);
• Kai kuriais atvejais – insulinas.

Kaip sumažinti riziką susirgti 2 tipo diabetu?

• Subalansuota mityba (mažiau cukraus, rafinuotų angliavandenių, daugiau skaidulų);
• Reguliarus fizinis aktyvumas;
• Kūno svorio palaikymas normos ribose;
• Reguliarūs profilaktiniai tyrimai, ypač turint paveldėtą riziką.

Kodėl verta rinktis mūsų kliniką?

• Patyrę endokrinologai ir moderni diagnostika;
• Individualūs gydymo planai kiekvienam pacientui;
• Mokymai apie gliukozės kontrolę, mitybą ir gyvenimo būdą;
• Nuolatinė priežiūra ir komplikacijų prevencija;
• Glaudus bendradarbiavimas su kitais specialistais (kardiologais, nefrologais, dietologais).

Dažniausiai užduodami klausimai apie cukrinį diabetą (DUK)

1. Ar cukrinis diabetas išgydomas?

1 tipo CD – ne, bet jis valdomas insulinu. 2 tipo CD – kai kuriais atvejais gali būti kontroliuojamas be vaistų, ypač ankstyvose stadijose.

2. Ar diabetu galima susirgti vaikystėje?

Taip, dažniausiai tai 1 tipo cukrinis diabetas, tačiau vis dažniau diagnozuojamas ir 2 tipo CD vaikams.

3. Ar reikia laikytis specialios dietos?

Taip, tinkama mityba yra esminė gydymo dalis – padeda palaikyti normalią gliukozės koncentraciją kraujyje.

4. Ar galima gyventi visavertį gyvenimą su diabetu?

Tikrai taip, jei liga tinkamai kontroliuojama ir laikomasi gydytojų rekomendacijų.

5. Kokios dažniausios komplikacijos?

Akių pažeidimai (diabetinė retinopatija), inkstų nepakankamumas, nervų pažeidimas (neuropatija), širdies ligos, pėdos opos.

📞 Norite pasitikrinti dėl cukrinio diabeto ar sužinoti, kaip jį valdyti?

Registruokitės konsultacijai – mūsų specialistai padės išsamiai įvertinti būklę, sudaryti gydymo planą ir užtikrinti ilgalaikę priežiūrą.

Šiame puslapyje skelbiama informacija skirta tik švietimo tikslais. Remiantis ja, – neturėtų būti diagnozuojamos ligos/disfunkcijos ar priimami sprendimai dėl konkretaus gydymo, tai turi būti atliekama tik konsultuojantis su kvalifikuotu sveikatos priežiūros specialistu.