Megaloblastinė mažakraujystė (anemija)

Megaloblastinė mažakraujystė – simptomai, priežastys, diagnostika ir gydymas

Megaloblastinė mažakraujystė (anemija) – tai mažakraujystės forma, kai dėl sutrikusios DNR sintezės kaulų čiulpuose susidaro neįprastai dideli ir nesubrendę raudonųjų kraujo kūnelių pirmtakai – megaloblastai. Dažniausiai ši būklė išsivysto dėl vitamino B12 arba folio rūgšties (vitamino B9) trūkumo.

Kas yra megaloblastinė mažakraujystė?

Vitaminas B12 ir folatai yra būtini normaliai DNR sintezei ir kraujodarai. Kai organizmui jų trūksta, sutrinka kraujo ląstelių brendimas kaulų čiulpuose.

Dėl to eritrocitai tampa didesni nei įprastai, jų pirmtakai kaulų čiulpuose vystosi nenormaliai, o dalis kraujodaros ląstelių žūsta dar kaulų čiulpuose. Todėl sumažėja efektyvi eritrocitų gamyba ir gali išsivystyti mažakraujystė.

Megaloblastinė anemija gali būti susijusi ne tik su eritrocitų, bet ir su kitų kraujo ląstelių gamybos sutrikimu – kai kuriais atvejais sumažėja leukocitų ar trombocitų kiekis.

Megaloblastinės mažakraujystės priežastys

Dažniausios priežastys yra vitamino B12 ir folatų trūkumas.

Vitamino B12 trūkumas

Vitamino B12 trūkumas gali atsirasti dėl:

• Nepakankamo vitamino B12 kiekio maiste;
• Ilgalaikės griežtos vegetarinės ar veganiškos mitybos be tinkamo papildymo;
• Sutrikusio vitamino B12 pasisavinimo;
• Autoimuninio gastrito ir perniciozinės anemijos;
• Skrandžio ar plonosios žarnos ligų;
• Kai kurių virškinimo trakto operacijų;
• Krono ligos ar kitų žarnyno ligų;
• Ilgalaikio kai kurių vaistų vartojimo.

Folatų trūkumas

Folio rūgšties trūkumą gali lemti:

• Nepakankamas folatų kiekis maiste;
• Padidėjęs folatų poreikis nėštumo metu;
• Alkoholio vartojimas;
• Sutrikęs folatų pasisavinimas žarnyne;
• Kai kurios virškinimo sistemos ligos;
• Tam tikrų vaistų vartojimas;
• Kai kurios lėtinės ligos.

Svarbu nustatyti, kurios medžiagos trūksta, nes vitamino B12 ir folatų stokos gydymas nėra visiškai vienodas.

Megaloblastinės mažakraujystės simptomai

Dažniausi simptomai:

• Nuovargis ir  silpnumas; 
• Energijos stoka;
• Odos ir gleivinių blyškumas;
• Galvos svaigimas;
• Galvos skausmas;
• Dusulys fizinio krūvio metu;
• Padažnėjęs širdies plakimas;
• Sumažėjęs fizinis pajėgumas;
• Sunkiau susikaupti.

Kai megaloblastinę anemiją sukelia vitamino B12 trūkumas, gali atsirasti ir neurologinių simptomų:

• Rankų ar kojų tirpimas;
• Dilgčiojimas;
• Pusiausvyros sutrikimai;
• Eisenos pokyčiai;
• Raumenų silpnumas;
• Atminties ar koncentracijos sutrikimai.

Vitamino B12 trūkumo sukelti neurologiniai pokyčiai gali progresuoti net ir nesant ryškios mažakraujystės, todėl jų nereikėtų ignoruoti.

Kada kreiptis į gydytoją?

Į gydytoją rekomenduojama kreiptis, jei:

• Jaučiamas nuolatinis nepaaiškinamas nuovargis ar silpnumas;
• Atsiranda dusulys ar širdies plakimas;
• Pastebimas odos blyškumas;
• Kartojasi galvos svaigimas;
• Atsiranda rankų ar kojų tirpimas, dilgčiojimas;
• Sutrinka pusiausvyra ar eisena;
• Kraujo tyrime nustatomas sumažėjęs hemoglobino kiekis;
• Mažakraujystė kartojasi nepaisant ankstesnio gydymo.

Ypač svarbu nedelsti, jei atsiranda naujų neurologinių simptomų, nes ilgai trunkantis vitamino B12 trūkumas gali sukelti negrįžtamų nervų sistemos pažeidimų.

Megaloblastinės mažakraujystės diagnostika

Diagnozuojant megaloblastinę mažakraujystę atliekami kraujo tyrimai, padedantys nustatyti tiek pačią anemiją, tiek jos priežastį.

Dažniausiai atliekami:

• Bendras kraujo tyrimas (BKT) – vertinamas hemoglobino kiekis, eritrocitų skaičius ir jų dydis;
• MCV tyrimas – megaloblastinės anemijos atveju eritrocitai dažniausiai būna padidėję;
• Periferinio kraujo tepinėlis – gali būti matomi dideli ovalūs eritrocitai ir kiti būdingi pokyčiai;
• Vitamino B12 koncentracijos tyrimas;
• Folio rūgšties / folatų tyrimas;
• Retikulocitų tyrimas;
• Prireikus – metilmalono rūgšties (MMA) tyrimas;
• Homocisteino tyrimas;
• Jei įtariama perniciozinė anemija – vitamino B12 pasisavinimo sutrikimo priežasčiai nustatyti gali būti atliekami autoantikūnų tyrimai;
• Prireikus – papildomi virškinimo sistemos ar kiti tyrimai.

Kraujo tyrimų rezultatus svarbu vertinti kompleksiškai, nes padidėjęs eritrocitų dydis gali būti susijęs ne tik su vitamino B12 ar folatų trūkumu.

Megaloblastinės mažakraujystės gydymas

Gydymas priklauso nuo nustatytos priežasties.

Esant vitamino B12 trūkumui

Gali būti skiriami vitamino B12 preparatai. Atsižvelgiant į trūkumo priežastį ir jo sunkumą, vitaminas B12 gali būti vartojamas:

• Geriamaisiais preparatais;
• Injekcijomis.

Jeigu vitamino B12 trūkumą lemia sutrikęs jo pasisavinimas, kai kuriais atvejais reikalingas ilgalaikis ar visą gyvenimą trunkantis gydymas.

Esant folatų trūkumui

Skiriami folio rūgšties preparatai ir koreguojama mityba. Taip pat svarbu nustatyti, kodėl organizmui trūksta folatų.

Svarbu: prieš pradedant gydyti folio rūgštimi būtina įvertinti vitamino B12 kiekį. Vien folio rūgšties vartojimas gali pagerinti kraujo rodiklius, tačiau nepašalinti vitamino B12 trūkumo sukelto neurologinio pažeidimo.

Mityba ir megaloblastinė mažakraujystė

Subalansuota mityba gali padėti išvengti vitamino B12 ir folatų trūkumo.

Vitamino B12 šaltiniai

Vitamino B12 daugiausia yra:

• Mėsoje;
• Žuvyje;
• Kiaušiniuose;
• Piene ir pieno produktuose;
• Kai kuriuose vitaminu B12 praturtintuose maisto produktuose.

Žmonėms, kurie nevartoja gyvūninės kilmės produktų, svarbu užtikrinti pakankamą vitamino B12 kiekį vartojant praturtintus produktus ar papildus.

Folatų šaltiniai

Folatų yra:

• Žaliose lapinėse daržovėse;
• Ankštiniuose augaluose;
• Brokoliuose;
• Šparaguose;
• Avokaduose;
• Kai kuriuose vaisiuose;
• Folio rūgštimi praturtintuose maisto produktuose.

Vien mitybos pakeitimų ne visada pakanka jau išsivysčiusiai mažakraujystei gydyti – tokiu atveju gali būti reikalingi gydytojo paskirti vitaminų preparatai.

Megaloblastinė mažakraujystė nėštumo metu

Nėštumo metu folatų poreikis padidėja, todėl jų trūkumo rizika taip pat padidėja. Pakankamas folatų kiekis yra svarbus ne tik motinos kraujodarai, bet ir normaliam vaisiaus vystymuisi.

Nėštumo metu folio rūgšties vartojimą ir jos dozę rekomenduojama aptarti su nėštumą prižiūrinčiu gydytoju.

Kokie gydytojai gydo megaloblastinę mažakraujystę?

Megaloblastinę mažakraujystę gali diagnozuoti ir gydyti:

• Šeimos gydytojas – atlieka pirminį ištyrimą ir gali paskirti gydymą;
• Hematologas – konsultuoja dėl neaiškios, sunkesnės ar pasikartojančios mažakraujystės;
• Gastroenterologas – kai įtariami virškinimo sistemos sutrikimai, dėl kurių blogai pasisavinamas vitaminas B12 ar folatai;
• Neurologas – kai dėl vitamino B12 trūkumo atsiranda neurologinių simptomų.

Ar megaloblastinė mažakraujystė išgydoma?

Daugeliu atvejų megaloblastinė mažakraujystė sėkmingai gydoma, kai nustatoma ir pašalinama jos priežastis.

Esant vitamino B12 ar folatų trūkumui, tinkamai papildžius šių medžiagų atsargas kraujo rodikliai dažniausiai palaipsniui gerėja.

Tačiau jeigu vitamino B12 trūkumas buvo ilgalaikis ir sukėlė nervų sistemos pažeidimą, dalis neurologinių simptomų gali išlikti. Todėl svarbu ligą diagnozuoti ir pradėti gydyti kuo anksčiau.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

1. Kas yra megaloblastinė mažakraujystė?

Megaloblastinė mažakraujystė – tai anemijos forma, kai dėl vitamino B12 arba folio rūgšties trūkumo sutrinka normali raudonųjų kraujo kūnelių gamyba.

2. Kokie yra megaloblastinės mažakraujystės simptomai?

Dažniausi simptomai – nuovargis, silpnumas, blyškumas, galvos svaigimas, dusulys, padažnėjęs širdies plakimas ir koncentracijos sutrikimai.

3. Kas sukelia megaloblastinę mažakraujystę?

Dažniausiai ją sukelia vitamino B12 arba folio rūgšties trūkumas. Priežastys gali būti nepakankama mityba, sutrikęs vitaminų pasisavinimas ar padidėjęs jų poreikis.

4. Kaip diagnozuojama megaloblastinė mažakraujystė?

Diagnozei nustatyti atliekamas bendras kraujo tyrimas, vertinami vitamino B12 ir folio rūgšties kiekiai bei kiti kraujo rodikliai.

5. Kaip gydoma megaloblastinė mažakraujystė?

Gydymas priklauso nuo ligos priežasties. Dažniausiai skiriami vitamino B12 arba folio rūgšties preparatai ir gydoma pagrindinė vitamino trūkumo priežastis.

Šiame puslapyje skelbiama informacija skirta tik švietimo tikslais. Remiantis ja, – neturėtų būti diagnozuojamos ligos/disfunkcijos ar priimami sprendimai dėl konkretaus gydymo, tai turi būti atliekama tik konsultuojantis su kvalifikuotu sveikatos priežiūros specialistu.