HEMATŪRIJA (KRAUJO ATSIRADIMAS ŠLAPIME)

Hematūrija (kraujo atsiradimas šlapime): priežastys, simptomai, diagnostika ir gydymas

Hematūrija – tai būklė, kai šlapime aptinkama kraujo. Tai nėra liga, o simptomas, kuris gali rodyti įvairius šlapimo sistemos sutrikimus – nuo gerybinių iki pavojingų. Nors kai kuriais atvejais hematūrija gali būti nepavojinga, visada būtina išsiaiškinti jos priežastį, ypač jei kraujas šlapime kartojasi ar jį lydi kiti simptomai.

Kas yra hematūrija?

Hematūrija – tai kraujo (eritrocitų) atsiradimas šlapime. Ji gali būti:

• Mikroskopinė hematūrija – kraujas matomas tik mikroskopu ar nustatomas atliekant laboratorinius tyrimus.
• Makroskopinė hematūrija – kraujas matomas plika akimi, šlapimas tampa rausvas, rudas ar tamsus.

Kas sukelia hematūriją?

Yra daug priežasčių, dėl kurių šlapime gali atsirasti kraujo – kai kurios visiškai nepavojingos, kitos – reikalauja skubaus gydymo.

Dažniausios priežastys:

• Šlapimo takų infekcija (ŠTI) – ypač dažna moterims;
• Inkstų ar šlapimo pūslės akmenys – sukelia dirginimą, uždegimą;
• Šlapimo pūslės ar inkstų augliai;
• Prostatos padidėjimas (vyrams);
• Trauma – pvz., po intensyvios fizinės veiklos, kritimų;
• Glomerulonefritas – inkstų uždegimas;
• Vaistai – antikoaguliantai, aspirinas, ciklofosfamidas ir kt.;
• Inkstų cistos;
• Autoimuninės ligos (pvz., vilkligė);
• Šlapimo takų instrumentinės procedūros (kateteriai, cistoskopija).

Kokie yra hematūrijos simptomai?

Dažnai hematūrija būna besimptomė, tačiau gali pasireikšti ir kiti požymiai, priklausomai nuo priežasties:

• Rausvas ar rudas šlapimas;
• Deginimas šlapinantis, dažnas noras šlapintis – infekcijos atveju;
• Skausmas šone ar nugaroje – galimi inkstų akmenys ar uždegimas;
• Pilvo skausmas;
• Šlapinimosi sutrikimai – srovės silpnėjimas, uždelsimas (ypač vyrams);

Karščiavimas – infekcijos požymis

Kada kreiptis į gydytoją?

• Jei pastebėjote kraują šlapime – net jei tik kartą;
• Jei šlapimo spalva pakitusi (raudona, ruda);
• Jei skauda šlapinantis, atsiranda karščiavimas ar nugaros skausmas;
• Jei kartu jaučiamas nuovargis, sumažėjęs apetitas ar svorio kritimas.

Kaip diagnozuojama hematūrija?

Diagnozės tikslas – nustatyti, iš kur kyla kraujas ir kokia priežastis jį sukelia.

Galimi tyrimai:

• Bendras šlapimo tyrimas – patvirtina kraujo buvimą, nustato galimą infekciją;
• Šlapimo pasėlis – bakterijų nustatymui;
• Kraujas iš venos – inkstų funkcijos, uždegimo ar kraujodaros rodikliams įvertinti;
• Echoskopija (ultragarsas) – vertina inkstų, šlapimo pūslės, prostatos būklę;
• Cistoskopija – endoskopinis šlapimo pūslės tyrimas;
• KT ar MRT – išsamesni tyrimai esant sudėtingesnėms situacijoms.

Kokie gydytojai gydo hematūriją?

• Šeimos gydytojas – atlieka pirminį įvertinimą, paskiria tyrimus;
• Urologas – pagrindinis specialistas esant prostatos, pūslės ar šlapimtakių problemoms;
• Nefrologas – jeigu įtariamas inkstų pažeidimas ar liga;
• Infektologas – infekcijų atvejais.

Kaip gydoma hematūrija?

Gydymas priklauso nuo nustatytos priežasties:

Galimi gydymo būdai:

• Antibiotikai – jei priežastis yra infekcija;
• Vaistai nuo uždegimo ar prostatos padidėjimo (vyrams);
• Kraujo krešėjimą reguliuojančių vaistų peržiūra;
• Akmenų šalinimo procedūros (vaistai, litotripsija ar operacija);
• Chirurginis ar onkologinis gydymas – jei nustatomas auglys;
• Stebėjimas – kai kuriais atvejais (pvz., po sporto), hematūrija praeina savaime.

Kaip išvengti hematūrijos?

• Gerkite pakankamai vandens – palaiko šlapimo takų švarą;
• Laikykitės higienos, ypač po lytinių santykių;
• Venkite peršalimo, ypač inkstų srityje;
• Neignoruokite šlapinimosi sutrikimų;
• Reguliariai tikrinkitės šlapimą, ypač jei turite padidintą riziką (rūkymas, šeiminis paveldimumas, dažnos infekcijos).

Kodėl verta rinktis mūsų kliniką?

• Patyrę urologai ir nefrologai;
• Galimybė greitai atlikti ultragarsą, šlapimo ir kraujo tyrimus vietoje;
• Moderni diagnostinė įranga;
• Diskretiškas, pagarbus požiūris į jautrias problemas;
• Tęstinė pacientų priežiūra ir individualūs gydymo planai.

Dažniausiai užduodami klausimai apie hematūriją (DUK)

1. Ar hematūrija visada pavojinga?

Ne. Kartais ją sukelia nereikšmingos priežastys, bet visais atvejais būtina išsitirti.

2. Ar šlapimas gali būti raudonas dėl maisto?

Taip. Burokėliai, rabarbarai ar tam tikri vaistai gali pakeisti šlapimo spalvą, bet tai nėra tikra hematūrija.

3. Ar kraujas šlapime – vėžio požymis?

Ne visada. Tačiau kraujas be skausmo ypač vyresniems nei 50 m. žmonėms – vienas svarbių simptomų, kurių negalima ignoruoti.

4. Ar vaikams gali pasireikšti hematūrija?

Taip, ypač dėl šlapimo takų infekcijų ar inkstų uždegimų. Vaikai turėtų būti ištirti kuo greičiau.

5. Ką daryti pastebėjus kraują šlapime?

Nedelsdami kreipkitės į šeimos gydytoją ar urologą – laiku nustatyta priežastis leidžia greičiau pradėti tinkamą gydymą.

📞 Pastebėjote kraują šlapime ar pasikartojančius šlapimo takų sutrikimus?

Mūsų klinika siūlo profesionalią pagalbą, tyrimus bei individualų gydymo planą.

Šiame puslapyje skelbiama informacija skirta tik švietimo tikslais. Remiantis ja, – neturėtų būti diagnozuojamos ligos/disfunkcijos ar priimami sprendimai dėl konkretaus gydymo, tai turi būti atliekama tik konsultuojantis su kvalifikuotu sveikatos priežiūros specialistu.