IŠSĖTINĖ SKLEROZĖ

Išsėtinė sklerozė – simptomai, priežastys, diagnostika ir gydymas

Išsėtinė sklerozė – tai lėtinė autoimuninė nervų sistemos liga, kuri pažeidžia nervų skaidulas ir jų apsauginį sluoksnį – mieliną. Dėl šių pažeidimų sutrinka signalų perdavimas tarp smegenų ir kitų kūno dalių. Liga gali pasireikšti įvairiais neurologiniais simptomais ir dažniausiai diagnozuojama jauniems suaugusiesiems.

Kas yra išsėtinė sklerozė?

Išsėtinė sklerozė yra autoimuninė liga, kurios metu imuninė sistema pažeidžia centrinę nervų sistemą – smegenis ir nugaros smegenis. Pažeidus mieliną, nerviniai impulsai perduodami lėčiau arba iš viso neperduodami, todėl atsiranda įvairių neurologinių simptomų.

Išsėtinės sklerozės priežastys

Tiksli ligos priežastis nėra žinoma, tačiau manoma, kad ją gali lemti keli veiksniai:

• Genetinis polinkis
• Imuninės sistemos sutrikimai
• Virusinės infekcijos
• Aplinkos veiksniai
• Vitamino D trūkumas

Išsėtinės sklerozės simptomai

Simptomai gali būti labai įvairūs ir priklauso nuo to, kuri nervų sistemos dalis yra pažeista.

Dažniausi simptomai:

• Regėjimo sutrikimai
• Rankų ar kojų tirpimas
• Koordinacijos ir pusiausvyros sutrikimai
• Raumenų silpnumas
• Nuovargis
• Galvos svaigimas
• Kalbos ar koncentracijos sutrikimai

Kada kreiptis į gydytoją?

Į gydytoją rekomenduojama kreiptis, jei pastebite:

• Dažną galvos svaigimą;
• Rankų ar kojų tirpimą;
• Regėjimo pablogėjimą;
• Koordinacijos ar pusiausvyros problemas;
• Nepaaiškinamą nuovargį.

Išsėtinės sklerozės diagnostika

Norint diagnozuoti išsėtinę sklerozę, atliekami įvairūs tyrimai:

• Neurologinis ištyrimas;
• Magnetinio rezonanso tomografija (MRT);
• Kraujo tyrimai;
• Nugaros smegenų skysčio tyrimas.

Šie tyrimai padeda įvertinti nervų sistemos būklę ir nustatyti ligos požymius.

Išsėtinės sklerozės gydymas

Nors išsėtinė sklerozė nėra visiškai išgydoma, gydymas gali padėti kontroliuoti ligos eigą ir sumažinti simptomus.

Dažniausiai taikomi:

• Imuninę sistemą veikiantys vaistai;
• Simptomus mažinantys vaistai;
• Fizioterapija;
• Reabilitacija;
• Gyvenimo būdo korekcija.

Kokie gydytojai gydo išsėtinę sklerozę?

Dažniausiai šią ligą gydo:

• Neurologas – pagrindinis specialistas, kuris diagnozuoja ir gydo nervų sistemos ligas, įskaitant išsėtinę sklerozę.
• Šeimos gydytojas – gali atlikti pirminę apžiūrą, paskirti tyrimus ir nukreipti pas neurologą.
• Reabilitacijos gydytojas – padeda atkurti judėjimo funkcijas ir pagerinti gyvenimo kokybę.
• Fizioterapeutas – padeda gerinti koordinaciją, pusiausvyrą ir raumenų jėgą.

Kaip sumažinti ligos progresavimo riziką?

Nors ligos visiškai išvengti negalima, tam tikri įpročiai gali padėti pagerinti savijautą:

• Palaikyti fizinį aktyvumą;
• Sveikai maitintis;
• Vengti streso;
• Reguliariai tikrintis sveikatą;
• Laikytis gydytojo rekomendacijų.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

1. Kas yra išsėtinė sklerozė?

Išsėtinė sklerozė – tai lėtinė autoimuninė nervų sistemos liga, kai imuninė sistema pažeidžia nervinių skaidulų apsauginį sluoksnį – mieliną, dėl ko sutrinka nervinių impulsų perdavimas.

2. Kokie yra išsėtinės sklerozės simptomai?

Dažniausi simptomai – galūnių tirpimas ar silpnumas, regėjimo sutrikimai, pusiausvyros problemos, koordinacijos sutrikimai, nuovargis, raumenų spazmai ar vaikščiojimo sunkumai. Simptomai gali skirtis priklausomai nuo ligos eigos.

3. Kas sukelia išsėtinę sklerozę?

Tiksli išsėtinės sklerozės priežastis nėra iki galo aiški, tačiau manoma, kad įtakos turi autoimuniniai procesai, genetinis polinkis, aplinkos veiksniai, virusinės infekcijos ir vitamino D trūkumas.

4. Kaip diagnozuojama išsėtinė sklerozė?

Diagnozei nustatyti gydytojas neurologas įvertina simptomus ir ligos istoriją, gali skirti magnetinio rezonanso tyrimą (MRT), neurologinį ištyrimą, kraujo tyrimus ar kitus papildomus diagnostinius tyrimus.

5. Ar išsėtinė sklerozė gydoma?

Nors išsėtinė sklerozė nėra visiškai išgydoma, gydymas gali padėti lėtinti ligos progresavimą, mažinti paūmėjimų dažnį ir kontroliuoti simptomus. Gali būti taikomas medikamentinis gydymas, reabilitacija ir individuali neurologinė priežiūra.

Šiame puslapyje skelbiama informacija skirta tik švietimo tikslais. Remiantis ja, – neturėtų būti diagnozuojamos ligos/disfunkcijos ar priimami sprendimai dėl konkretaus gydymo, tai turi būti atliekama tik konsultuojantis su kvalifikuotu sveikatos priežiūros specialistu.