Aterosklerozė – simptomai, priežastys, diagnostika ir gydymas
Aterosklerozė – tai lėtinė kraujagyslių liga, kurios metu arterijų sienelėse kaupiasi riebalinės medžiagos, cholesterolis ir kitos medžiagos, sudarančios vadinamąsias aterosklerozines plokšteles. Dėl šių plokštelių kraujagyslės susiaurėja, sutrinka kraujotaka ir padidėja širdies bei kraujagyslių ligų rizika. Aterosklerozė gali paveikti įvairias organizmo kraujagysles ir sukelti rimtas komplikacijas, pavyzdžiui, infarktą ar insultą.
Kas yra aterosklerozė?
Aterosklerozė – tai arterijų sienelių sustorėjimas ir susiaurėjimas, atsirandantis dėl riebalinių nuosėdų kaupimosi. Šios nuosėdos palaipsniui gali sumažinti kraujagyslių spindį ir apsunkinti kraujo tekėjimą.
Aterosklerozės priežastys
Aterosklerozę dažniausiai sukelia kelių rizikos veiksnių derinys.
Dažniausios priežastys:
- Padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje;
- Aukštas kraujospūdis;
- Rūkymas;
- Cukrinis diabetas;
- Nutukimas;
- Fizinio aktyvumo stoka;
- Nesubalansuota mityba;
- Paveldimumas.
Aterosklerozės simptomai
Ankstyvose stadijose aterosklerozė dažnai nesukelia jokių simptomų. Simptomai gali pasireikšti tik tuomet, kai kraujagyslės tampa stipriai susiaurėjusios.
Galimi simptomai:
- Krūtinės skausmas;
- Dusulys;
- Galvos svaigimas;
- Rankų ar kojų skausmas;
- Silpnumas ar nuovargis.
Simptomai gali skirtis priklausomai nuo to, kurios kraujagyslės yra pažeistos.
Kada kreiptis į gydytoją?
Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei pastebite:
- Dažną krūtinės skausmą;
- Dusulį fizinio krūvio metu;
- Rankų ar kojų skausmą vaikštant;
- Dažną galvos svaigimą.
Ankstyvas ligos nustatymas gali padėti išvengti rimtų komplikacijų.
Aterosklerozės diagnostika
Norint nustatyti aterosklerozę, atliekami įvairūs tyrimai.
Dažniausiai taikomi:
- Kraujo tyrimai cholesterolio kiekiui nustatyti;
- Kraujospūdžio matavimas;
- Ultragarsinis kraujagyslių tyrimas;
- Kompiuterinė tomografija (KT);
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT).
Šie tyrimai padeda įvertinti kraujagyslių būklę ir nustatyti galimus pažeidimus.
Aterosklerozės gydymas
Aterosklerozės gydymas priklauso nuo ligos stadijos ir paciento sveikatos būklės.
Dažniausiai taikomi:
- Cholesterolio kiekį mažinantys vaistai;
- Kraujospūdį reguliuojantys vaistai;
- Gyvenimo būdo pokyčiai;
- Sveika mityba;
- Fizinio aktyvumo didinimas.
Kai kuriais atvejais gali prireikti chirurginio gydymo.
Kokie gydytojai gydo aterosklerozę?
Aterosklerozės gydymas dažnai atliekamas kelių specialistų bendradarbiavimu.
Dažniausiai šią ligą gydo:
- Kardiologas – pagrindinis specialistas, kuris diagnozuoja ir gydo širdies bei kraujagyslių ligas.
- Šeimos gydytojas – gali atlikti pirminę apžiūrą, paskirti tyrimus ir stebėti paciento sveikatos būklę.
- Kraujagyslių chirurgas – konsultuoja sudėtingesniais atvejais, kai reikalingas chirurginis gydymas.
Kaip sumažinti aterosklerozės riziką?
Norint sumažinti aterosklerozės riziką, rekomenduojama:
- Laikytis sveikos mitybos;
- Reguliariai sportuoti;
- Kontroliuoti cholesterolio kiekį kraujyje;
- Kontroliuoti kraujospūdį;
- Nerūkyti;
- Palaikyti normalų kūno svorį.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
-
Kas yra aterosklerozė?
Aterosklerozė – tai kraujagyslių liga, kai arterijų sienelėse kaupiasi riebalinės nuosėdos ir cholesterolis.
-
Ar aterosklerozė pavojinga?
Taip, ši liga gali sukelti rimtas komplikacijas, pavyzdžiui, širdies infarktą ar insultą.
-
Ar aterosklerozę galima išgydyti?
Nors visiškai išgydyti ligos dažniausiai nepavyksta, tinkamas gydymas ir gyvenimo būdo pokyčiai gali sulėtinti jos progresavimą.
-
Kokie yra pagrindiniai aterosklerozės rizikos veiksniai?
Padidėjęs cholesterolio kiekis, aukštas kraujospūdis, rūkymas, diabetas ir fizinio aktyvumo stoka.
Šiame puslapyje skelbiama informacija skirta tik švietimo tikslais. Remiantis ja, – neturėtų būti diagnozuojamos ligos/disfunkcijos ar priimami sprendimai dėl konkretaus gydymo, tai turi būti atliekama tik konsultuojantis su kvalifikuotu sveikatos priežiūros specialistu.
