Limfoma

Limfoma – simptomai, priežastys, diagnostika ir gydymas

Limfoma – tai piktybinė limfinės sistemos liga, kai limfocitai – vienos iš baltųjų kraujo kūnelių rūšių – pradeda nekontroliuojamai daugintis. Liga dažniausiai pasireiškia padidėjusiais limfmazgiais, tačiau gali pažeisti ir kitus limfinės sistemos organus bei audinius.

Kas yra limfoma?

Limfoma – tai limfinės sistemos vėžys, išsivystantis iš pakitusių limfocitų. Limfocitai yra imuninės sistemos ląstelės, padedančios organizmui kovoti su infekcijomis ir kitais svetimais veiksniais.

Limfinę sistemą sudaro limfmazgiai, limfagyslės, blužnis, užkrūčio liauka, kaulų čiulpai ir kiti limfiniai audiniai. Ši sistema padeda palaikyti imuninę apsaugą ir užtikrina limfos cirkuliaciją.

Sergant limfoma, pakitę limfocitai dauginasi nekontroliuojamai, kaupiasi limfmazgiuose ar kituose audiniuose ir gali sutrikdyti normalią jų veiklą.

Limfoma nėra viena liga – tai įvairių piktybinių limfocitų ligų grupė. Pagrindinės jos rūšys yra Hodžkino limfoma ir ne Hodžkino limfomos.

Pagrindinės limfomos rūšys

Hodžkino limfoma

Hodžkino limfoma – tai limfomos rūšis, kuriai būdingos specifinės pakitusios ląstelės, vadinamos Reed–Sternberg ląstelėmis. Dažniausiai liga prasideda vienoje limfmazgių srityje ir gali plisti į kitus limfmazgius.

Ji dažniau diagnozuojama jauniems suaugusiesiems, tačiau gali pasireikšti bet kuriame amžiuje. Daugeliu atvejų Hodžkino limfoma gerai reaguoja į gydymą.

Ne Hodžkino limfomos

Ne Hodžkino limfomos – tai didelė ir įvairi ligų grupė, apimanti daugybę skirtingų limfocitų piktybinių navikų.

Pagal ligos eigą jos dažniausiai skirstomos į:

• Lėtai progresuojančias (indolentines) limfomas – gali vystytis kelerius metus, kartais ilgą laiką nesukelti simptomų. Kai kuriais atvejais gydymas pradedamas ne iš karto, o pacientas reguliariai stebimas.
• Agresyvias limfomas – progresuoja greičiau, todėl paprastai reikia skubiai pradėti gydymą. Nepaisant greitos eigos, kai kurios agresyvios limfomos gali būti sėkmingai išgydomos.

Pagal ląstelių kilmę limfomos taip pat skirstomos į B limfocitų, T limfocitų ir rečiau NK ląstelių limfomas.

Kokios yra limfomos priežastys?

Tiksli limfomos atsiradimo priežastis dažnai nėra žinoma. Liga išsivysto, kai limfocituose atsiranda genetinių pokyčių, dėl kurių sutrinka įprasta ląstelių augimo ir dauginimosi kontrolė.

Šie pokyčiai gali lemti, kad pakitusios ląstelės išvengia natūralaus žuvimo proceso ir pradeda kauptis limfmazgiuose ar kituose organuose.

Limfomos rizikos veiksniai

Kai kurie veiksniai gali padidinti tikimybę susirgti tam tikromis limfomos rūšimis:

• Amžius – kai kurios limfomos dažnesnės vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau Hodžkino limfoma taip pat gali pasireikšti jauniems suaugusiesiems.
• Imuninės sistemos nusilpimas – didesnė rizika gali būti žmonėms po organų transplantacijos, vartojantiems imunitetą slopinančius vaistus arba sergantiems tam tikromis imunodeficito ligomis.
• Autoimuninės ligos – kai kurios lėtinės autoimuninės būklės siejamos su padidėjusia tam tikrų limfomų rizika.
• Virusinės infekcijos – su kai kuriomis limfomomis siejami Epstein–Barr virusas, žmogaus T limfotropinis virusas (HTLV-1), hepatito C virusas ir ŽIV.
• Tam tikros bakterinės infekcijos – pavyzdžiui, Helicobacter pylori infekcija siejama su tam tikra skrandžio limfomos forma.
• Šeiminis polinkis – kai kurių limfomų rizika gali būti didesnė, jei artimi šeimos nariai sirgo šia liga.

Svarbu žinoti, kad rizikos veiksnio turėjimas nereiškia, jog žmogus būtinai susirgs limfoma. Daugeliui pacientų nenustatoma aiškių ligą sukėlusių veiksnių.

Kokie yra limfomos simptomai?

Limfomos simptomai priklauso nuo ligos tipo, jos išplitimo ir pažeistų organų. Kai kuriems žmonėms pirmasis požymis būna neskausmingas padidėjęs limfmazgis, o kiti gali jausti bendrą silpnumą, karščiavimą ar nepaaiškinamai kristi svoris.

Dažniausi limfomos požymiai

Padidėję limfmazgiai. Vienas dažniausių limfomos simptomų – neskausmingai padidėję limfmazgiai kaklo, pažastų ar kirkšnių srityje. Jie gali būti standesni, didėti palaipsniui ir ilgą laiką nesukelti skausmo.

Užsitęsęs karščiavimas. Gali pasireikšti nepaaiškinamas ar pasikartojantis karščiavimas, nesusijęs su įprasta infekcija.

Gausus naktinis prakaitavimas. Kai kuriems pacientams naktį prakaituojama taip stipriai, kad tenka keisti drabužius ar patalynę.

Neplanuotas svorio kritimas. Per kelis mėnesius gali reikšmingai sumažėti kūno svoris, nors žmogus sąmoningai nekeičia mitybos ar fizinio aktyvumo.

Nuovargis ir silpnumas. Gali varginti nuolatinis energijos trūkumas, sumažėjęs darbingumas ir bendras išsekimas.

Odos niežėjimas. Kai kuriems žmonėms pasireiškia užsitęsęs, kartais visą kūną apimantis niežėjimas be aiškios odos ligos.

Dusulys ar kosulys. Jei padidėję limfmazgiai yra krūtinės ląstoje, jie gali spausti kvėpavimo takus ar kitus aplinkinius audinius.

Pilvo diskomfortas. Limfomai pažeidus pilvo limfmazgius, blužnį ar kitus organus, gali atsirasti pilvo skausmas, pūtimas, ankstyvas sotumo jausmas.

B simptomai

Limfomos atveju gydytojai ypatingą dėmesį skiria vadinamiesiems B simptomams:

• Nepaaiškinamam karščiavimui, dažniausiai virš 38 °C;
• Gausiam naktiniam prakaitavimui;
• Neplanuotam daugiau kaip 10 % kūno svorio sumažėjimui per 6 mėnesius.

Šie simptomai svarbūs vertinant kai kurių limfomų stadiją ir ligos prognozę. Vis dėlto jų nebuvimas limfomos neatmeta.

Svarbu pabrėžti, kad padidėję limfmazgiai dažniausiai būna susiję su infekcijomis ar kitomis nepiktybinėmis priežastimis. Vien šis požymis nereiškia, kad žmogus serga limfoma.

Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?

Į šeimos gydytoją rekomenduojama kreiptis, jei:

• Limfmazgis išlieka padidėjęs kelias savaites ir nemažėja;
• Limfmazgiai didėja arba atsiranda keliose kūno vietose;
• Limfmazgiai padidėję, tačiau nėra aiškių infekcijos požymių;
• Kartojasi nepaaiškinamas karščiavimas;
• Naktimis gausiai prakaituojama;
• Be aiškios priežasties mažėja kūno svoris;
• Vargina užsitęsęs nuovargis ar niežėjimas.

Skubios medicininės pagalbos reikia, jei atsiranda stiprus dusulys, krūtinės skausmas, alpimas ar ryškus kvėpavimo pasunkėjimas. Tai gali būti susiję su padidėjusių limfmazgių spaudimu krūtinės ląstos organams ar kitomis ūmiomis būklėmis.

Kaip diagnozuojama limfoma?

Limfomos diagnozei nustatyti būtina įvertinti limfmazgius, atlikti laboratorinius ir vaizdinius tyrimus bei ištirti audinio mėginį. Vien kraujo tyrimų limfomai patvirtinti nepakanka.

1. Gydytojo apžiūra

Gydytojas įvertina padidėjusius limfmazgius, jų dydį, vietą, konsistenciją ir kitus simptomus. Taip pat gali apžiūrėti pilvą, įvertinti kepenų ir blužnies dydį bei išsiaiškinti, kiek laiko tęsiasi nusiskundimai.

2. Kraujo tyrimai

Dažniausiai atliekami:

• Bendras kraujo tyrimas (BKT) – įvertinamas hemoglobino, leukocitų ir trombocitų kiekis;
• Biocheminiai kraujo tyrimai – vertinama kepenų, inkstų veikla ir kiti rodikliai;
• Laktatdehidrogenazės (LDH) tyrimas – gali padėti įvertinti ligos aktyvumą ir prognozę;
• CRB ir kiti uždegimo rodikliai – padeda įvertinti galimus uždegiminius procesus;
• Virusinių infekcijų tyrimai – pagal poreikį atliekami hepatito B, hepatito C, ŽIV ir kitų infekcijų tyrimai.

Kraujo tyrimai padeda įvertinti bendrą sveikatos būklę, tačiau normalūs rezultatai limfomos neatmeta.

3. Limfmazgio biopsija

Tai vienas svarbiausių limfomos diagnostikos etapų. Paimamas padidėjusio limfmazgio ar kito įtartino audinio mėginys ir ištiriamas laboratorijoje.

Dažnai pirmenybė teikiama viso limfmazgio arba pakankamo jo audinio kiekio pašalinimui (ekscizinei biopsijai), nes taip galima tiksliau įvertinti audinio struktūrą. Kai kuriais atvejais atliekama stulpelinė biopsija.

Tyrimo metu nustatoma, ar audinyje yra piktybinių limfocitų, kokio tipo jie yra ir kokiai limfomos rūšiai priklauso.

4. Imunohistocheminiai ir genetiniai tyrimai

Specialiais laboratoriniais metodais tiriami ląstelių žymenys, genetiniai ir molekuliniai pakitimai. Tai padeda tiksliai nustatyti limfomos potipį ir parinkti tinkamiausią gydymą.

5. Vaizdiniai tyrimai

Ligos išplitimui įvertinti gali būti atliekami:

• PET-KT tyrimas – padeda nustatyti aktyvias ligos vietas organizme ir yra svarbus vertinant daugelį limfomų;
• Kompiuterinė tomografija (KT) – įvertinami limfmazgiai ir vidaus organai;
• Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – atliekama tam tikrais atvejais, kai reikia įvertinti specifinių organų ar audinių pažeidimą;
• Ultragarsinis tyrimas – gali būti naudojamas paviršiniams limfmazgiams ar pilvo organams įvertinti.

6. Kaulų čiulpų tyrimas

Kai kuriems pacientams gali būti atliekama kaulų čiulpų biopsija, siekiant nustatyti, ar limfoma išplitusi į kaulų čiulpus. Šio tyrimo poreikis priklauso nuo limfomos tipo ir kitų jau atliktų tyrimų rezultatų.

Kokios yra limfomos stadijos?

Nustačius limfomą, vertinamas jos išplitimas organizme. Dažnai naudojama keturių stadijų klasifikacija.

• I stadija – pažeista viena limfmazgių sritis arba vienas limfinis organas.
• II stadija – pažeistos dvi ar daugiau limfmazgių sričių, esančių toje pačioje diafragmos pusėje.
• III stadija – limfmazgiai pažeisti abiejose diafragmos pusėse.
• IV stadija – limfoma išplitusi į vieną ar daugiau organų už limfinės sistemos ribų, pavyzdžiui, kepenis, kaulų čiulpus ar plaučius.

Stadijos nustatymas padeda planuoti gydymą ir įvertinti ligos prognozę. Tačiau svarbu žinoti, kad net ir išplitusi limfoma kai kuriais atvejais gali būti sėkmingai gydoma.

Kaip gydoma limfoma?

Limfomos gydymas priklauso nuo jos tipo, stadijos, genetinių ir biologinių savybių, paciento amžiaus bei bendros sveikatos būklės.

Kai kurios lėtai progresuojančios limfomos ilgą laiką gali būti tik stebimos, o agresyvioms formoms dažniausiai reikia greitai pradėti gydymą.

Aktyvi stebėsena

Jei diagnozuojama lėtai progresuojanti limfoma, kuri nesukelia simptomų ir nekelia tiesioginės grėsmės organų funkcijai, gydytojas gali rekomenduoti aktyvią stebėseną.

Tai reiškia reguliarias konsultacijas, kraujo tyrimus ir prireikus vaizdinius tyrimus. Gydymas pradedamas tuomet, kai liga progresuoja arba atsiranda gydymą lemiančių požymių.

Chemoterapija

Chemoterapija – tai vaistų deriniai, kurie naikina arba slopina piktybinių limfocitų dauginimąsi.

Ji taikoma daugeliui Hodžkino ir ne Hodžkino limfomų gydyti. Chemoterapija gali būti derinama su imunoterapija ar kitais vaistais.

Imunoterapija

Imunoterapija padeda imuninei sistemai atpažinti ir naikinti limfomos ląsteles.

Kai kurioms B limfocitų limfomoms gydyti naudojami monokloniniai antikūnai, pavyzdžiui, rituksimabas. Kitais atvejais gali būti taikomi imuninės kontrolės taškų inhibitoriai ar kiti imunoterapijos metodai.

Tikslinė terapija

Tikslinės terapijos vaistai veikia specifinius baltymus ar molekulinius procesus, nuo kurių priklauso limfomos ląstelių išlikimas ir dauginimasis.

Tokie vaistai skiriami tam tikriems limfomos potipiams, atsižvelgiant į jų biologines savybes.

Spindulinė terapija

Spindulinė terapija – tai gydymas didelės energijos spinduliais, kurie naikina piktybines ląsteles.

Ji gali būti taikoma esant tam tikroms lokalizuotoms limfomoms arba derinama su chemoterapija.

Kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacija

Kai kuriais atvejais, ypač ligai atsinaujinus ar esant didelės rizikos limfomai, gali būti svarstoma autologinė arba alogeninė kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacija.

Šis gydymas leidžia atkurti kraujodarą po intensyvaus gydymo, tačiau yra sudėtingas ir tinka ne visiems pacientams.

CAR-T ląstelių terapija

Tam tikroms atsinaujinusioms ar gydymui atsparioms B ląstelių limfomoms gali būti taikoma CAR-T ląstelių terapija. Jos metu paciento T limfocitai specialiai pakeičiami taip, kad galėtų atpažinti ir naikinti limfomos ląsteles.

Šis gydymo metodas taikomas tik esant konkrečioms medicininėms indikacijoms ir specializuotuose centruose.

Kokios galimos limfomos komplikacijos?

Limfoma gali paveikti limfinę sistemą, kraujodarą ir kitus organus. Komplikacijų rizika priklauso nuo ligos tipo, išplitimo ir taikomo gydymo.

Galimos komplikacijos:

• Imuninės sistemos sutrikimai – gali padidėti infekcijų rizika.
• Mažakraujystė – gali išsivystyti dėl kaulų čiulpų pažeidimo ar kitų ligos ir gydymo veiksnių.
• Trombocitų sumažėjimas – gali padidėti kraujavimo ir mėlynių atsiradimo tikimybė.
• Organų spaudimas – padidėję limfmazgiai gali spausti kvėpavimo takus, kraujagysles ar kitus organus.
• Kaulų čiulpų pažeidimas – gali sutrikti normali kraujo ląstelių gamyba.
• Gydymo šalutinis poveikis – gali pasireikšti nuovargis, pykinimas, plaukų slinkimas, infekcijos ar kiti nepageidaujami reiškiniai.
• Ligos atkrytis – kai kurioms limfomoms būdinga galimybė atsinaujinti po gydymo.

Reguliari medicininė priežiūra padeda laiku nustatyti komplikacijas ir parinkti tinkamas jų kontrolės priemones.

Ar limfoma gali sukelti mažakraujystę?

Taip. Limfoma gali būti susijusi su mažakraujyste, ypač jei liga pažeidžia kaulų čiulpus arba sukelia lėtinį uždegiminį procesą.

Mažakraujystė taip pat gali išsivystyti dėl gydymo poveikio, kraujavimo ar kitų kartu esančių sveikatos sutrikimų.

Dažniausi jos simptomai:

• Nuovargis;
• Silpnumas;
• Blyški oda ir gleivinės;
• Galvos svaigimas;
• Dusulys fizinio krūvio metu;
• Padažnėjęs širdies plakimas.

Jeigu limfoma sergančiam žmogui nustatoma mažakraujystė, gydytojas įvertina jos priežastį ir parenka tinkamą gydymą.

Koks gydytojas gydo limfomą?

Limfomą diagnozuoja ir gydo gydytojas hematologas – kraujo ir limfinės sistemos ligų specialistas. Kai kuriais atvejais gydyme dalyvauja ir onkologai, radioterapeutai bei kiti specialistai.

Šeimos gydytojas gali įvertinti pirminius simptomus, paskirti kraujo tyrimus ir nukreipti pacientą pas hematologą.

Priklausomai nuo ligos ir gydymo, taip pat gali būti reikalinga infekcinių ligų gydytojo, kardiologo, dietologo ar psichologo pagalba.

Ar limfoma išgydoma?

Daugelis limfomų rūšių gali būti sėkmingai gydomos. Kai kurių limfomų atveju galima pasiekti ilgalaikę remisiją ir pasveikimą, net jei liga buvo diagnozuota pažengusioje stadijoje.

Hodžkino limfoma dažnai gerai reaguoja į gydymą. Kai kurios agresyvios ne Hodžkino limfomos taip pat gali būti išgydomos taikant tinkamą gydymą.

Lėtai progresuojančios limfomos dažnai gali būti kontroliuojamos daugelį metų, tačiau kai kurios jų linkusios atsinaujinti ir reikalauja ilgalaikės stebėsenos.

Remisija reiškia, kad ligos požymiai labai sumažėja arba jų nebeaptinkama atliekant nustatytus tyrimus. Remisija ne visada reiškia galutinį pasveikimą, todėl po gydymo svarbu reguliariai lankytis pas gydytoją.

Kiekvieno paciento prognozė individuali ir priklauso nuo limfomos rūšies, stadijos, biologinių savybių bei atsako į gydymą.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

1. Kas yra limfoma?

Limfoma – tai piktybinė limfinės sistemos liga, kai pakitę limfocitai pradeda nekontroliuojamai daugintis.

2. Kokie yra limfomos simptomai?

Dažniausi simptomai – padidėję limfmazgiai, nuovargis, nepaaiškinamas karščiavimas, gausus naktinis prakaitavimas ir svorio kritimas.

3. Kas sukelia limfomą?

Limfoma išsivysto dėl genetinių pokyčių limfocituose. Riziką gali didinti nusilpusi imuninė sistema, autoimuninės ligos ir tam tikros infekcijos.

4. Kaip diagnozuojama limfoma?

Atliekami kraujo tyrimai, limfmazgio biopsija ir, prireikus, vaizdiniai bei genetiniai tyrimai, padedantys nustatyti ligos tipą ir išplitimą.

5. Kaip gydoma limfoma?

Gydymas priklauso nuo limfomos tipo ir stadijos. Gali būti taikoma chemoterapija, imunoterapija, tikslinė terapija arba aktyvi stebėsena.