HIDROCELĖ

Hidrocelė – dar kitaip vadinama sėklidės dangalų vandenė, kuomet aplink sėklidę atsiranda skysčio sankaupa, dėl kurios sėklidė ar abi sėklidės atrodo patinusios, padidėjusios. Ji dažnesnė naujagimiams berniukams, ypač neišnešiotiems, bet gali sirgti ir suaugę. Naujagimiams hidrocelė atsiranda vaisiaus sėklidėms nusileidžiant iš pilvo ertmės į kapšelį, nespėjus užsiverti dangalams kapšelyje (susisiekianti hidrocelė) arba jam užsivėrus tačiau skysčiui nespėjus rezorbuotis (nesusisiekianti hidrocelė). Naujagimiams hidrocelė dažniausiai išnyksta savaime per pirmuosius gyvenimo metus, maišelio lapeliai susiglaudžia ir skystis tarp dangalų absorbuojamas. Suaugusiems hidrocelė atsiranda dėl traumos ar infekcijos, pavyzdžiui epididimito, taip pat dėl lytiniu keliu plintančios infekcijos arba patyrus traumą (pažeidus sėklidėsprielipą), tačiau dažniausiai aiški priežastis nėra nurodoma. Pastebėta, kad suaugusių hidrocelė dažniau sutinkama vyresnių nei 40 metų amžiaus vyrų tarpe.

HIDROCELĖS SIMPTOMAI

• Padidėjusios apimties viena ar abi kapšelio pusės
• Nemalonus tempimo jausmas, nepatogumas dėl padidėjusių sėklidžių
• Skausmingas kapšelis
• Varginantis sunkumo pojūtis
• Paraudęs kapšelis

HIDROCELĖS DIAGNOSTIKA

• Apklausa: kada atsirado kapšelio patinimas, ar prieš tai nebuvo infekcijų, traumų.
• Patikrinamas kirkšnies kanalas dėl galimos kirkšnies išvaržos
• Sėklidės dangalų vandenę galime pamatyti kapšelį apšvietus stipria šviesa (esant hidocelei skysčio sankaupa persišviečia, o esant solidiniam dariniui (pvz.: tumorui) – ne)
• Kapšelio echoskopija reikalinga norint hidrocelę atskirti nuo sėklidės naviko, kitų kapšelio padidėjimo priežasčių
• Gali būti paskirti bendras kraujo ir šlapimo tyrimai, kad paneigtų arba patvirtinų infekciją, dėl kurios ir galėjo atsirasti hidrocelė.

GYDYMAS

Kūdikiams ši patologija dažniausiai pranyksta savaime ir gydymo nereikalauja, tačiau jeigu kūdikio kapšelio patinimas per vienerius metus nesumažėja arba padidėja, būtina kreiptis į vaikų chirurgą. Bet kuriuo atveju gydytojo apžiūra rekomenduotina, kad atmesti kitas galimas patologijas

Hidrocelė nėra ūmi urologinė patologija todėl nekelia didelės grėsmės sveikatai ar vaisingumui, operuojama planine tvarka tačiau ją būtina atskirti nuo kitų sutrikimų, galinčių pakenkti gyvybei – kirkšninės išvaržos, infekcijų, auglių. Galimi du gydymo būdai:

• Minimaliai invazyvus gydymas – punkcija ir aspiracija. Jo metu specialia adata punktuojama hidrocelė ir pašalinamas skystis. Šis metodas taikomas retai, nes hidrocelė taikant tokį gydymo budą dažnai atsinaujina. Jis rekomenduojamas žmonėms, kuriems negalima taikyti operacinio gydymo dėl sunkios sveikatos būklės, infekcijų ir kitų priežasčių arba kai pacientas nesutinka su operacija.
• Hidrocelektomija –operacija, kuomet nepranysktanti hidrocelė pašalinama chirurginiu būdu. Atliekant šią operaciją taikoma bendrinė ar vietinė nejautra. Atliekamas 3-5 cm pjūvis kapšelio srityje, išleidžiamas hidrocelės skystis, atveriama sėklidė, plastikuojami sėklidės dangalai, jų likutis išverčiamas į kitą pusę ir susiuvamas taip, kad likutinė skysčio gamyba būtų drenuojama limfinės sistemos, pjūvis pasluoksniui užsiuvamas. Po operacijos dažnai paliekamas drenas. Pacientai išleidžiami namo tą pačią arba kitą dieną. Drenas pašalinamas po kelių dienų. Žaizda sugyja per 2-3 savaites, tuomet (po 2sav.) pašalinami siūlai. Po operacijos patariama vengti sunkaus fizinio darbo, aktyvaus sporto, lytinių santykių, nesimaudyti karštoje vonioje ar baseine, vandens telkiniuose 1 mėnesį laiko. Galima praustis po dušu.